„Kartais pabaiga yra ko nors naujo pradžia,“ – kažkas kažkada kažkur pasakė. Ir neklydo. Galvojau, kad praeitas mano straipsnis bus „Tinder“ istorijų pabaiga, bet sulaukusi tiek daug dėmesio, prašymų bei jūsų istorijų supratau, kad reikia leisti ir trečiąją dalį, o vėliau ir košmarų seriją pakartoti. Tačiau pastebėjau, kad dažnai gyvenimas mėgsta krėsti pokštus, matyt, stengiasi, kad nenuobodžiautume.
Štai prieš daugiau nei metus susimatchinau su vaikinu „Bumble“. Kitą dieną susitarėm susitikti. Aš tada buvau pradėjusi sveikai gyventi ir lyg tyčia į sveikuolišką glotnutį įdėjau per daug spirulinos. Spirulina sukėlė chaosą mano pilve, o vėliau, subtiliai kalbant, labai dažnai ieškojo išėjimo iš mano kūno ir spazmais kankino. Bet kadangi vaikinas buvo iš Australijos ir tik trumpam atvykęs į Lietuvą, nusprendžiau surizikuoti ir, tiesiogine to žodžio prasme, pilnomis iš jaudulio kelnėmis su juo susitikti. Nuėjom į kavinę, kuri žiemos metu šaltibarščius tiekė, užsisakėm ir pradėjom šnekučiuotis bei valgyti. Tik jau po kelių šaukštų šaltibarščių aš supratau, kad rizika nėra mano sąjungininkė ir jei ją toliau tampysiu už ūsų – prie visų akių ant kėdės patirsiu rudą fiasko. Todėl įsijautus į „Victoria Secret“ modelio amplua pasakiau, kad po kelių šaukštų jaučiuosi soti, ir nustūmiau lėkštę į šalį. Vėliau stalą džiugino cepelinai, kuriuos, deja, tik akimis valgiau, o galiausiai desertui – šotai trauktinės. Šito nusprendžiau neatsisakyti ir, nepatikėsit, mano pilvas nurimo. Vėliau šotas po šoto ir kažkaip karaokės vakarėlyje atsiradom, kur prieš keliasdešimt žmonių vos liežuvius apversdami „Ain’t No Mountain High Enough“ dainą dainavom. Kitą rytą, mirdama iš gėdos ir pagirių stiprumo, raminau save, kad vis tiek daugiau nesusitiksim. Bet štai jis jau beveik metus mano vaikinas. Pasirodo, nėra to š…, kuris neišeitų į gera. Tą pastebiu ir skaitydama kai kurias jūsų istorijas.
Brendžiukas ir televizinės pažintys
„Tada man buvo 19–20 metų. Su kambarioke prisiragavom brendžiuko ir nusprendėm, kad reikia su kažkuo susipažinti. Tuo metu labai buvo populiarios tos bėgančios eilutės televizoriaus ekrane, kur žmonės ieškodavo pažinčių arba tiesiog dėdavo skelbimus. Pagalvojom, bus bajeris, jei parašysim ir mes. Tekstas buvo maždaug toks: „Panelė ieško vaikinuko bendravimui.“ Ar panašus, gerai nepamenu. Vos po kelių minučių – skambučių ir žinučių jūra, mes su drauge žvengiam, kalbam nesąmones. Ir tada atskriejo viena sms, kuri mane sudomino. Vaikinas pasiūlė susitikti, nes jam liūdna ir tiesiog nori pabendrauti. Sakė, kad jam 25 metai. Kaip tik gyvenom tame pačiame mieste, todėl nusprendėm susitikti populiariam to miesto parke. Dviese. Aš brendžiuko įkalus sutinku, nes jaučiuosi labai drąsi. Ateinu į parką ir matau, kad prie suoliuko stovi grynai prasigėręs diedas. Einu pro jį, o jis man sako: „Tu Miglė?“ Aš jam atsakau, kad taip, o jis ir sako: „Tai aš tavęs laukiau… Žiūrėk, ką turiu.“ Ir išsitraukia ginklą. Aš nežinau, kiek jis tikras, kiek ne, bet mano širdis į kulnus nuėjo. Tada jis man pasiūlo užsukti pas jį į namus arbatos atsigerti, nes gyvena visai šalia parko, ir aš negaliu paaiškinti kodėl, bet sutinku. Atsiveda jis mane į savo namus, užlipam į antrą aukštą. Jis man aiškina, kad čia jo giminaičiai gyvena, o jis tik laikinai apsistojęs. Antram aukšte jis užsirūko „Saint George“ ir aš suprantu, kad rimtai pakliuvau, nes mano telefonas baigia išsikrauti, o jis dar tą ginklą turi, kurį, kaip sakė, naudoja geriems tikslams… Nepamenu, ką jis man dar pasakojo, bet tik atsimenu, kad kai jis užsiminė, kad jo kambaryje galima išskleisti lovą, aš pradėjau blaiviai mąstyti ir supratau, kad turiu bėgti. Pradėjau meluoti jam, kad man čia trūksta oro, kad turiu išeiti į lauką, o jis man sako: „Eik, eik, bet jei atidarysi vartelius, tai aš išgirsiu…“ Vos tik išėjau, atidariau vartelius ir pradėjau bėgt neatsisukdama. Perbėgau visą parką ir galiausiai pasiekiau namus. Kas juokingiausia, gyvenu dabar visai netoli tos vietos ir tris kartus per savaitę vežu sūnų į futbolo treniruotes pro tą namą… Žodžiu, nepasimiršta man jaunystės paklydimai.“ – Miglė
Kokosų aliejaus universalumas
„Žinoma, viskas prasidėjo nuo susimatchinimo. Vyrukas pasirodė fainas, todėl po kelių dienų bendravimo nusprendėm susitikti gyvai. Susitarėm tiesiog išgerti arbatos. Atvykau į susitikimo vietą, tada atvyko jis. Nu, žiauriai patrauklus vyrukas. Einam mes į kavinę, kaip ir buvom susitarę, kalba liejasi laisvai, labai daug bendrų temų. Atvarom į kavinę, prisėdam. Kaip tik kažkaip pradedam kalbėti apie mitybą, dalintis savo atradimais ir patyrimais, o aš pasakau, kad dabar naudoju kokosų aliejų. Ir jis staiga klausia manęs, ar aš žinau / bandžiau dar kur nors panaudot tą kokosų aliejų. Sakau, kad taip, kepimui. „Ne, ne, dar kur nors, be virtuvės,“ – sako jis. Aš atsakau, kad turbūt nelabai suprantu, apie ką jis kalba. Tada jis kad užstaugs, net kaimyninio stalo poniai šakutė iš rankų iškrito: „LABAI GERAI YRA UŽPAKALĮ JUO PRIEŠ ANALINĮ PATEPT.“ Ir po kokios minutės pratęsia, kad jau ilgokai kalbamės, jis jau mato, kad esu jo moteris, ir kad jau reiktų važiuoti pas jį, kur jis mane pateps tuo kokosų aliejum… O Viešpatie. Tada supratau, kad visos tos valandos puikių pokalbių nuėjo šuniui ant uodegos. Dingau labai staigiai „į tualetą“, o vėliau dar sulaukiau jo žinutės, kad aš jam labai primenu jo ex ir jis norėtų pasmaukyt man ant veido. Taip. Pasmaukyt. Man. Ant. Veido.“ – Gerda
Kniaukiančių kačių medžioklė
„Buvo turbūt kokie 2008–2010 metai, sunku tiksliai prisiminti, bet faktas, kad šioks toks finansinis sunkmetis studentiško lygio pajamas gaunančiam vaikinui. Gyvenau Kaune tuo metu, susipažinau su viena mergina per pazintys.lt. Pamenu, parašiau „labas“, o ji iškart numerį atsiuntė. Susiskambinom, pasirodo, ji ne kaunietė, kaip užsirašiusi, bet iš Marijampolės. Gavau pasiūlymą atvažiuot. Atvažiuoju, o mano simpatija pasidubliavo ir dar plius draugę pasiėmė, kaip sakė – dėl saugumo. Viskas suprantama. Iškart damos pasiūlė į jų mėgstamą piceriją nuvaryti. Prisėdom ten. Ir tada prasidėjo pirmieji pavojaus ženklai, nes merginos ėmė užsisakinėti viską iš eilės. Pavalgius, aišku, joms ranka link piniginės net nekilo, tai aš stoiškai tą momentą atlaikiau ir gerokai per daug sumokėjau už vakarienę picerijoj, bet tebūnie. Nepamenu labai, kur mes ten toliau blaškėmės, bet kažkuriame taške tiesiog sėdėjom automobilyje šalia jų namų ir jos pradėjo atvirauti, kaip abi gyvena iš vyrų, kiek pasimatymų kasdien turi ir pan. Žodžiu, labai atvirai papasakojo, kokios kiaunės abi yra ir kaip išnaudoja vyrus. Aš, naivus kaimo vaikas, pagaliau suvokiau situaciją. Atsisveikinom, pasakiau, kad daugiau nesusitiksim, nes čia ne visai tai, ko ieškau, ir išvažiavau.
Bet tai buvo tik pirmos dalies pabaiga. Praėjus kokiam mėnesiui, maždaug 3 val. nakties skambina vėl ta pati Marijampolės simpatija ir sako, kad pakliuvo į bėdą Kauno klube. Prisikalbėjo kažką kažkam ir labai reikia pagalbos, kad išvežčiau jas iš ten. Na ir ką, mano gera dūšelė palūžo. Nuvažiavau naktį tas mergiotes susirinkt, parvežiau jas iki Marijampolės, o tada grįžtant 20 km nuo Kauno sprogo padanga per kažkokius kelio remontus paryčiais bevažiuojant. Atsarginio rato nebuvo, tai palikau automobilį ten, kur stovi, o pats šeštadienio rytą parėjau smagiai namo pėstute.
Daugiau tų princesių nemačiau ir nebegelbėjau, bet iki šiol man tai įsimintiniausias ir žiauriausias pasimatymas, kuris tuo pat metu ir juokingas, nes, neatskleidžiant tapatybių, vėliau, praėjus keliems metams po mūsų pasimatymo, tos pačios merginos išgarsėjo „Youtube“ kaip „kniaukiančios katės“. – Laurynas
Princas su priedais
„Susitikom degalinėj, nes jis negalėjo rasti sutartos kavinės. Mano kavalierius atvyko ne pėsčias – su keturiais vaikais. Trys iš jų dar visai mažiukai ir viena pykčio kupina paauglė. Vaikai kemša ledus automobilyje, rankom teplioja langus, o mano princas su ledais nutaškyta palaidine ir visas susivėlęs piktai aiškina man, kad kažkokią neegzistuojančią kavinę išrinkau. Sako jis man: „Tai galim važiuot ten, bet ar bus vaikams kažko pavalgyt?“ Aš jo klausiu atgal, kodėl jis pamiršo paminėt, kad vaikų turi. Jis man atsako: „Dar per greit čia tau viską žinot.“ Nuostabu. Tuo metu jo dukra paauglė man parodo fuck’ą, kiti trys vaikai pradeda žviegt automobilyje, o jam pradeda skambint (kaip suprantu) jo ex. Mano kavalierius atsiliepia ir pradeda rėkti: „Pasiimk tu tuos savo monstrus!“ Aš tuo metu tyliai tipenu savo automobilio link. Jis greitai baigia pokalbį, pasiveja mane ir sako: „Kur tu eini? Juk dar nepavalgėm. Matai, kad vaikus alkanus pasiėmiau, nes ta prietranka neleido man vienam išvažiuoti.“ Aš atsakau, kad važiuoju namo, ir suveliu kažkokią priežastį apie močiutę ir katiną. Tada jis per visą degalinę pradeda rėkti, kad esu beširdė ir verčiau jo vaikus per visą miestą važiuot… Galiausiai įsėdu į savo automobilį, išvažiuoju iš tos degalinės, pasiimu telefoną į rankas, kad užblokuočiau šitą princą, ir matau, kad jis jau spėjo tą padaryti pirmas.“ – Luka
Subtilumo stygius
„Susirašiau su vaikinu. Nusprendėm pasimatyti. Pasimatymas netruko ilgai, nes per keliolika minučių jis sugebėjo atsiskleisti visu gražumu… Per pirmas susitikimo minutes jis pasakė, kad jam labai patinka juodaodės, nes kai gyveno Londone, viena jam pasisiūlė palaižyti šikną ir nuo to karto, jei kažkas jam pasiūlo, jis niekada to neatsisako. O vėliau, kai įsėdom į jo automobilį ir jis pradėjo kažko ieškoti, man paklausus, ko ieško, jis atsakė „tavo skylės“. Man to užteko. Viso gero. Block forever.“ – Rugilė
Happily ever after?
„Mano pirmojo pasimatymo istorija – su kiekvienu plot twist‘u buvo vis blogiau ir blogiau.
Susipažinau su vaikinu per „Bumble“, susirašinėjom porą savaičių ir nusprendėm pirmą kartą susitikti Helovino naktį. Pirmojo pasimatymo metu susitarėm varyti į klubą, abu net susiderinom kostiumus. Į pasimatymo vietą atvykau pirma. Iš tolo pamačiau, kad jis ateina ne vienas, o su draugu. Pagalvojau, kad keista, bet nusprendžiau neimti į galvą. Užsisakėm alaus ir visai įdomiai trise pabendravom. Paskui prie mūsų prisijungė dar vienas jo draugas ir, pagaliau, po kiek laiko jiedu mus paliko vienus. Nusprendėm dviese eiti į klubą, bet vos tik ten atsiradom, jis parašė savo sesei, kuri prie mūsų prisijungė su dviem pusseserėm ir dar keliais draugais. Jau per pirmąjį pasimatymą susipažinau ir su jo šeima, ir su draugų grupe (tikrai pasirodė keista, bet buvau visai geros nuotaikos ir jau beveik jį užfriendzon’inus). Viena iš merginų, atėjusių į klubą su jo seserim, pasirodo, buvo jo ex mergina ir jis dėl to susinepatogino, pradėjo keistai bendrauti su manim, kai ji būdavo netoliese, ir vis šnairuodavo į ją. Paklausiau jo, ar dar turi jai kokių jausmų, jis atsakė neigiamai ir pasakė, kad jie liko tiesiog draugais. Tūsinam toliau. Ir nakčiai jau įsibėgėjus jo ex prieina prie mūsų ir paprašo jo išeiti pasikalbėti. Jie išeina į lauką, aš lieku viena. Po keliolikos minučių jis grįžta perbalęs, aš klausiu, kas yra, o jis mane pasiveda į šoną ir sako, kad jam ex ką tik pasakė, kad yra nėščia. Tuo metu man jau buvo too much ir nusprendžiau varyti namo.
Kitą dieną jis man parašė ir papasakojo situaciją. Pasirodo, mergina nėščia, bet ne nuo jo, todėl jis pasiūlė nueiti į antrą pasimatymą ir prižadėjo, jog šįkart būsime tikrai tik dviese. Nežinau, kodėl aš sutikau, bet antrasis pasimatymas buvo šimtą kartų geresnis… Ir dabar jau penkerius metus esame kartu. Bet vis dar prisimenu mūsų pirmąjį pasimatymą kaip labiausiai cringeworthy, kokiame esu buvusi.“ – Liveta
Uniformos galimybės
„Kartą „Tinder“ susipažinau su vienu vaikinu, berods iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Ilgai nesusirašinėjome, susitarėme susitikti. Gerą valandą teko klausyti, kaip visos merginos ieško karininkų „Tinder“, nes jie patys geriausi vyrai. Buvo žiauriai keista, nes apie bet ką kalbant vis tiek kalba pasisukdavo apie tai. Ir tai nebuvo sakoma juoko forma. Žmogus tikėjo, kad vien dėl to, jog yra karys, jis great catch visoms moterims, nors realiai buvo labai nykus… Ne, vyrai, uniforma nėra viskas.“ – Vesta
Karvių žudikas
„Susipažinom per „Bumble“. Kelias dienas pabendravom ir nusprendėm susitikti kavos. Prieš tai ji man sakė, kad yra veganė, bet kelis kartus pakartojo, kad gerbia kitų pasirinkimus ir jai dzin, kad aš visavalgis. Nuvarom centre į „Caffeiną“, ji užsisako arbatos, o aš kavos su pienu… Ir tada per visą kavinę man garsiai yra atskaitomas 5 minučių moralas, kad aš esu savanaudis karvių žudikas be jokio gėdos jausmo, nes geriu pieną.“ – Domas
Marketingo specialistas
„Per „Tinder“ susipažinau su tokiu vaikinuku. Gražus, protingas, iškalbus. Na, praktiškai Dievo dovana. Sutarėm pirmojo pasimatymo datą ir galiausiai susitikom. Viskas ėjosi kuo puikiausiai iki tol, kol supratau, kad jo susitikimo tikslas kiek kitoks – pasirodo, „Tinder“ jis ieškojo merginų, kurias galėtų įtraukti į tinklinį marketingą. Berods, „Amway“. Jaučiausi išdurta. Švelniai tariant.“ – Šarūnė
Šiam kartui tiek. Nesakau „ate“, tariu jums „iki“. Jei dažniau eisit į pasimatymus ir nepabijosit man apie juos papasakot, šią skiltį matysit dažniau, hehehe.
Pirma Tinder košmarų dalis: Agnė Kulitaitė. Misija – kūdikis, Stevenas iš Kaukazo, ateities Tedas Bundis ir kiti TINDER košmarai. I dalis
Antra Tinder košmarų dalis: Agnė Kulitaitė. Piršlybos, Vilijampolės vienakojis, išprotėjusi ex ir balutė prie lovos. TINDER košmarai. II dalis
Straipsnio autorė: Agnė Kulitaitė
Instagram: @kulagne
Facebook: Agnė Kulitaitė
