Vieną vakarą sėdėjau ant sofos, valgiau traškučius ir swipinau Tinderį. Ir, žinot, po keliasdešimt swipų užklupo nepatogus klausimas: kas iš viso man patinka? Jaučiu, kad kartais renkuosi žmones taip, kaip renkuosi serialą per Netflixą: atsižvelgdama į aprašymą, įvertinimą ir viršelį. Bet kiek dažnai pasitaiko, kad tas serialas, puikiai atrodantis pagal aprašymą, jau po kelių epizodų tiesiog neveikia?
Dating gyvenimas – tarsi simuliacija. Šimtai potencialių partnerių spragtelėjus pirštu, visi „retušuoti“ – ne tik fiziškai (ačiū filtrams ir profesionalioms fotosesijoms), bet ir ideologiškai. Aprašymai atrodo kaip kopijos: „mėgstu keliauti, skaitau knygas, esu down-to-earth“. O realybėje? Pirmi pasimatymų pokalbiai dažnai primena keistą šou: „Tai kaip matai save po 5 metų?“ arba „Ką darytum, jei nereikėtų dirbti?“ – lyg bandytume vienas kitam parduoti savo versiją su papildomu žavesio filtru.
Manau, mes visi daugiau ar mažiau tampame simuliacijos dalimi. Socialinė medija mums piešia vaizdą, kaip turėtume atrodyti, kaip gyventi ir – svarbiausia – su kuo susitikinėti. Tarsi gyvenimas būtų The Truman Show, kur viskas surežisuota, tik režisierius yra algoritmas.
Šiandien turime tiek daug pasirinkimų, kad žmones, regis, keičiame kaip kojines. Pasimatymas su vienu nepatiko? Gerai, per kelias sekundes randi kitą. Pasaulinė statistika rodo, kad Tinderio vartotojai kasdien peržiūri apie 1,6 milijardo profilių. Bet štai klausimas: ar tas pasirinkimų perteklius yra dovana, ar prakeiksmas?
Kai man buvo dvidešimt, galvodavau: „Jis turi būti aukštas, protingas ir turėti gerą darbą.“ Dabar, kai esu šiek tiek vyresnė, suprantu, kad žmogus gali atitikti visus šiuos kriterijus, bet… vis tiek jaustis kaip kartoninis personažas. Tada pradedi klausti savęs: ar tai, kas atrodo gerai „ant popieriaus“, būtinai turi patikti man?
Socialinė medija pavertė mūsų gyvenimus šou – mes ne tik rodome, ką valgome pusryčiams, bet ir renkamės žmones, su kuriais gerai atrodytume Instagrame. Pamenat Black Mirror seriją apie žmones, kurių gyvenimas priklauso nuo reitingų? Kartais atrodo, kad mes jau ten esame.
Grožio standartai? Jie beveik neįveikiami. Remiantis vienu 2023 m. atliktu tyrimu, 72 proc. moterų socialiniuose tinkluose jaučiasi prislėgtos dėl savo išvaizdos. Taigi, jei negalvoji, kaip atrodyti, galvoji, kaip atrodyti geriau.
Bet kas nutinka, kai visą šią simuliaciją trumpam išjungiame? Kai uždarome programėlę, paliekame telefoną kitame kambaryje ir tiesiog pabūname su savimi? Tai turbūt pats nemaloniausias pasimatymas – tas, kuris vyksta mūsų galvoje. Nes būtent tada pradedi suprasti, kiek daug mūsų troškimų, pasirinkimų ir net savivertės yra priklausomi nuo to, ką matome išorėje. Kas aš esu, kai niekas nežiūri? Ar man patinka būti vienam su savimi?
Kartais pagalvoju: jei pasaulis sugriūtų ir dingtų visos programėlės, reitingai, filtrais apdorotos nuotraukos, ar mes vis dar rastume vieni kitus? Ar gebėtume atpažinti tikrą grožį – ne tą, kuris blizga socialinės medijos feede, bet tą, kuris veržiasi iš paprastumo, nesuvaidintų pokalbių, akimirkų, kai esi savimi?
Galbūt atsakymas į visą šią dating simuliacijos painiavą yra ne ieškoti „to žmogaus“, kuris atitinka visus standartus, o pamažu grįžti į save. Prisiminti, kas man iš tiesų svarbu, kas mane ramina, kas kelia juoką, kas verčia užsimerkti ir pagalvoti: taip, čia esu aš, čia yra namai. Ir tik tada, kai mes patys jaučiamės savimi ir saugūs kaip namuose, galime tikėtis surasti žmogų, kuris norės būti kartu.
Bet, tiesą pasakius, man vis dar sunku atsakyti į šiuos klausimus. Aš vis dar kartais swipinu iš nuobodulio. Vis dar pasiduodu tam kvailam jausmui, kad jeigu kažkas neatitinka mano viduje susikurto Excelo failo, tada neverta net bandyti. Ir vis dar kartais įsivaizduoju, kaip mes su kažkuo nuostabiai atrodytume kartu socialiniuose tinkluose.
Bet gal ir tame yra visas žavesys? Kad niekas iš mūsų nėra baigta versija. Mes visi vienodai pasimetę, bandome suprasti, ko norime, ir neretai ieškome atsakymų vietose, kur jų nėra.
Kol kas leidžiu sau būti žmogumi, kuriame vyksta ir simuliacija, ir tikrovė, ir chaotiškas, neprognozuojamas gyvenimas. Galbūt atsakymo iš tikrųjų ir nereikia. Galbūt pakanka klausimo: kas aš esu ir kas man iš tiesų patinka?
Straipsnio autorė: Agnė Kulitaitė
Instagram: @kulagne
Facebook: Agnė Kulitaitė
