Turinys
Kartą vakarieniaudamos su drauge nusprendėm, kad puikus desertas vakarienės pabaigai būtų atsiminimai apie pirmuosius pasimatymus. Ji – jau kurį laiką ištekėjusi, o aš, nors ir neseniai pakeitusi santykių statusą, tikrai senokai buvau pasimatyme. Ir nepaisant to, kad abi dabar esam laimingos, tas gyvenimo tarpsnis, kuomet kas savaitę eidavom vis į naują pasimatymą, o kūne pulsuodavo adrenalinas, visada išliks kaip labai įdomus skyrius gyvenimo knygoje.
„Įdomus“– štai tokį būdvardį pasirinkau ne šiaip sau. Ne mielas, ne gražus, ne romantiškas. Įdomus. Nes tų pasimatymų būdavo tikrai įvairių.
Štai, pavyzdžiui, mano draugė kažkada Kaune susimatchino su vaikinu ir tą patį vakarą susitiko nuošaliame senamiesčio bariuke. Viskas klostėsi tikrai neblogai, bet po kelių bokalų alaus vaikinas nusprendė atverti savo lagaminą ir parodyti jo turinį. Draugei jau iš pat pradžių keistokas atrodė tas lagaminas, bet pagalvojo, kad šio vakaro išrinktasis – ofiso žmogus. Deja, ne dokumentai ar kiti svarbūs įmonės popieriai slėpėsi tame lagamine, o įvairios straipsnių iškarpos ir kelios knygos apie… scientologiją. Vaikinukas ne tik bandė mano draugei papasakoti, koks gėris yra ši religija, bet ir pasiūlė įstoti į jau Lietuvoje veikiančią scientologų sektą. Tik prieš tai – susimokėti. Kadangi draugė stengėsi būti itin mandagi, ji atsakė, kad neturi pinigų, bet vaikinas nepasimetė ir atsakė, kad pradiniam įnašui užteks ir jos auksinės grandinėlės nuo kaklo. Panaudojusi klasikinį „aš einu į tualetą“ manevrą (kuris, deja, ne visuose baruose veikia), mano draugė iš pasimatymo pasišalino ir toliau laimingai gyvena kaip agnostikė.
Tą vakarą aptarėm tikrai nemažai pasimatymų, prisijuokėm iki ašarų, nors, nemeluosiu, kelios istorijos ir vėl iš naujo išgąsdino. O tada draugė sako: „Įsivaizduok, jei mes tiek turim įvairiausių istorijų, tai kiek kiti jų turi? Gal net baisesnių ar dar juokingesnių.“
Ir aš supratau, kad dar niekada nesu savo sekėjų klausiusi apie jų pirmuosius pasimatymus. Apie tuos juokingus, baisius, keistus, kažkiek šiurpius ir su labai neplanuotu scenarijumi. Apie tuos, kuriuos jie atsimins ilgą laiką. Na, o kadangi mane labiausiai seka milenialsai ir Z karta, tai dažniausia istorijos pradžia yra „Mes susimatchinom Tinderyje…“
Pasimatymas su visa gimine
„Pirmas pasimatymas. Jis pakviečia vakarienės į savo namus. Drąsu, bet kadangi turim bendrų draugų, sutinku. Pasipuošiu, nuperku butelį vyno, atvažiuoju prie jo kotedžo ir tuksenu į duris. Duris atidaro garbaus amžiaus moteris, kuri, kaip vėliau išsiaiškinu, yra mano deito močiutė. Pasirodo, jis vis dar gyvena su tėvais ir tą vakarą tėvai buvo suplanavę šeimos vakarienę, todėl mano deitas sumąstė, kad tai puiki proga ir mums pasimatyti. Visą vakarienę mane lydėjo keistas jausmas, o jį paaštrino močiutės klausimas, ar aš manau, kad jos anūkas yra TAS išrinktasis. Nusišypsojau ir neturėjau drąsos pasakyti, kad jos anūką šiaip matau pirmą kartą. Po vakarienės jis net pasiūlė likti nakvoti, tačiau aš ne tik nesutikau, bet ir užblokavau jį. Susipažinimas su šeima yra big deal, bet tikrai ne per pirmą ir dar aklą pasimatymą. Ačiū, ne.“ – Karolina
Glamonės ir šlapimas
„Susipažinom per Tinderį. Nuvarėm į barą. Vienas kitas alaus, tada po shotuką ir kažkaip jau abu linksmi, biškį raudoni. Tai suėmė kažkaip tie gyvuliški instinktai, pradėjom bučiuotis bare, tada išėjom į lauką parūkyt, o ten jis prirėmė mane prie sienos ir taip nemenkai pradėjom glamonėtis. Viskas būtų kaip ir buvę labai faina, jei ne karšta srovelė, bėganti mano kojom. Iš pradžių išsigandau, kad čia aš tokia susijaudinus, bet po to paaiškėjo, kad mano tinderis neišlaikė ir tiesiog ant manęs myžti pradėjo. Ne, po geltonojo dušo daugiau nebesusitikom.“ – Lina
Metas eiti prie altoriaus
„Susipažinau su mergina, kuri aiškiai didžiausiom raidėm savo profilyje buvo užsirašiusi, kad netoleruoja jokių vienos nakties nuotykių. Man kaip ir viskas tiko, nes paskutinius rimtus santykius turėjau prieš kelis metus, o ir nuo deitinimo su skirtingom merginom buvau visai pavargęs. Norėjosi stabilumo. Nusprendėm susitikt penktadienį – nuvaryt kažkur pavalgyt, o po to į barą. Viskas ėjosi sklandžiai, tiksliau – puikiai. Galiausiai po trečio kokteilio ji pakvietė mane pas save į namus. Aš kažkaip jau buvau apsvaigęs ir sutikau, nors ir buvo keista po to, ką buvau perskaitęs jos profilyje. Jos namuose mes išgėrėm dar po vieną kokteilį ir tada prasidėjo… Pirmiausia ji prisipažino, kad mane myli, ir pradėjo klausinėti, ar aš myliu ją irgi. Žiauriai sutrikau, sumurmėjau, kad nesu tas žmogus, kuris pamilsta taip greitai. Tada ji pradėjo agresyvėti, kelti balsą ir vėl klausti keistų klausimų, tokių kaip – kada aš žadu ją pamilti, ar būsiu jai ištikimas, jei ją įsimylėsiu greitai, tai kiek jai reikės laukti, kada aš pasipiršiu… Galiausiai ji pradėjo klausinėti apie vaikus ir kada galėsim juos planuoti, o pamačius, kad aš nebesugebu jai atsakyti į šiuos klausimus, pradėjo rėkti, kad norėjau ja pasinaudoti, kai net nemyliu jos ir nesijaučiu jai įsipareigojęs. Aš realiai pradėjau bijoti ir bandžiau ją nuraminti, kad šiems dalykams reikia laiko, o tada ji paėmė mano telefoną iš manęs, paprašė jį atrakinti, kad galėtų ištrinti Tinder. Tai buvo paskutinis lašas ir aš tiesiog stvėriau jai iš rankų savo mobilų, apsiaviau batus, pasiėmiau paltą ir net neapsirengęs išbėgau. Toks jausmas, kad per tris pasimatymo valandas aš patyriau trejų metų draugystę, kuri man leido suprasti, kad aš dar nebuvau pasiruošęs grįžti į rimtus santykius.“ – Tomas
Kutenimas ir homofobija
„Maždaug prieš metus susimachinau su vienu biču, pavadinkime jį Tomu (nors nepamenu, toks gali būti ir jo tikras vardas). Chatinom gana nemažai ir atrodė toks bendraujantis, fainas vaikinas. Apsikeitėm Facebook profiliais, bendravimas persikėlė ten. Bendravimui užsitęsus kelias savaites, susitarėm susitikt, planas buvo, jog jis mane paims nuo mano namų ir važiuosim į centrą pasivaikščiot. Verta paminėt, jog tą dieną buvo mano tėčio gimtadienis ir aš su juo susitikt turėjau po vakarienės. Artėjant susitikimo laikui mane pradėjo kaustyt bloga nuojauta ir perkėliau susitikimo vietą į Akropolį. Vos susitikus jis pareiškė, jog einam valgyt, nors aš buvau ką tik po vakarienės. Gražiai jam atsakiau, kad nenoriu ir tarėmės juk varyt pasivaikščiot. Sako, na, gerai, važiuojam į tą centrą. Išlipom ir jis man sako, kad varom į „Grill London“. Na, pagalvojau, gal jis labai alkanas, ok, einam. Atvykus teko palauk eilėj ir čia prasidėjo visas smagumas. Žmogus, mane matantis pirmą kartą, mane visą laiką baksnojo, švelniai spardė ir kuteno bei visaip kitaip čiupinėjo. Sulaukėm stalo, bet man jau labai nepatiko lindimas į asmeninę erdvę. Parašiau draugėm į chatą, kad skambintų ir trauktų mane iš šito susitikimo. Kaip tyčia, nė viena negali paskambint. Chatinu su draugėm, joms, aišku, baisiai juokinga. O mano kavalierius pyksta, traukia mano rankas nuo telefono ir laiko jas savose. Tuo metu man jau pradėjo suktis mintys, kaip išeit. Ir tada mano deitas padarė tai, dėl ko priežastį išeit radau per kelias minutes. Mano Facebook galima rast profilio nuotraukų su rėmeliais, kuriuose aiškiai išreiškiu palaikymą LGBT+, priklausau vienai NVO, kuri garsiai palaiko žmogaus teises, ir esu net parašius Facebook postų šia tema. Jis tai tikrai matė ir sako man: „Nesuprantu, kaip tu gali palaikyt tuos gėjus, juk juos reikėtų su Raskevičium siųst į frontą ir sušaudyt.“ Po šitų žodžių supratau, jog sėdžiu su homofobu, kuris nejaučia visiškai jokių moralės normų. Pasakiau, jog mano darbe sprogo vamzdžiai ir visą laiką dėl to čia susirašinėjau. Išėjau. O nesulaukęs parą mano atsakymo į žinutę, ar viskas gerai, pats mane užblokavo.“ – Aurelija
Salotų lapai picerijoje
„Manau, kad tai tikrai buvo blogiausias mano pasimatymas. Mes susitarėm susitikt vienoje populiariausių Vilniaus picerijų. Aš šiek tiek vėlavau į mūsų susitikimą ir beskubėdama pas jį gavau žinutę, kad neskubėčiau, jis man jau užsakė salotų. Aš nelabai supratau, bet jau po kelių minučių atvarau pas jį. Pasisveikinam, nusirengiu paltą, atsisėdu ir vos spėju atgaut kvapą – padavėja ant stalo padeda picą ir salotas. Aš ir toliau nelabai suprantu, kas čia vyksta ir kodėl taip vyksta, bet nesigilinu. Jis pasigardžiuodamas valgo picą, o aš bandau suprasti, kodėl mano burnoje ne sūris su saliamiu, bet salotos lapas. Po pusvalandžio pokalbio išsiaiškinu, kad jo ex mergina – buvęs modelis, kuri ne tik žiauriai graži, bet ir sexy. Ilgai dirbo apatinio trikotažo modeliu. Paskutinis red flag’as buvo, kai pasakiau, kad nekenčiu, kai prie manęs rūko, o išėjus iš picerijos jis užsidegė cigaretę ir man į veidą pūstelėjo dūmus.“ – Darija
Rodyti daugiau
Aš, jis ir jo sūnus
„Buvo toks vaikinas, kuris iš nuotraukų atrodė man visiškai 10/10. Kažkada jis man parašo, pasiūlo susitikt, pasiimt kavos ir eit pasivaikščiot. Aš sutinku. Po kelių minučių jis man rašo ir klausia, ar aš galėčiau jį prigriebti su mašina. Ok. Aš atvarau jo pasiimt, jis įsėda į automobilį, viskas čiki – jis labai mielas, juokingas ir atrodo taip, kaip nuotraukose. Nusprendžiam, kad dzin ta kava, varom vakarienės, nes jau kaip ir vakaras. Viskas praeina tikrai labai neblogai, jis vėl prašo jį pametėt iki namų, nes man kaip ir pakeliui. Važiuojam, kalbam ir tada iš niekur nieko jis išsitraukia savo telefoną, pradeda rodyt kažkokio vaiko nuotrauką ir verkt. Pasirodo, jis neseniai išsiskyrė su žmona ir dabar rečiau mato savo sūnų. Aš jau prie jo namų, sustoju. O jis rodo man vieną po kitos savo sūnaus nuotraukas ir prie kas antros nuotraukos užtrunka bent minutę, nes pasakoja kiekvieną detalę apie tą dieną ir savo sūnų. Nenorėjau įžeist žmogaus, todėl išklausiau keliasdešimt istorijų apie jo sūnų, pamačiau bent 50 video ir daugiau nei 200 jo nuotraukų. Tikrai. Aš nejuokauju. Nuo tada, kai atvažiavau prie jo namų ir išvažiavau, buvo praėjusios dvi valandos. DVI VALANDOS. Po šio pasimatymo aš jam pasakiau, kad nesu pasiruošusi santykiams ir tapti potencialia pamote. Atrodo, jis mane suprato. Ir labai neįsižeidė. Tikiuosi.“ – Renata
Ateities Tedas Bundis
„Susirašinėjom keletą dienų. Normalus, paprastas vaikinas, be jokių įtartinų pasiūlymų. Susitikom vakare per Velykas arbatos. Jau susitikus iškart keista energija pasijautė. Visą laiką kavinėje jis labai intensyviai spoksojo į mane. Aš jam pasakiau, kad man nejauku, gal nespoksok taip. Tai jis atsisėdo šalia, pasakė, kad gal taip man jaukiau bus, pasiėmė mano ranką ir pradėjo glostyti. Beglostydamas ranką, jis pasakė, kad mano oda gan tamsoka. Aš sutrikau ir pasakiau, kad ne, aš šiaip baltaodė. O tada toliau beglostydamas jis sako: „MAN PATINKA LABAI ŠVIESI ODA, MANO MAMOS LABAI ŠVIESI ODA.“ Nesu taip greit sugalvojus priežasties, kodėl man reikia namo, bet, manau, taip prasideda pažintys su maniakais žudikais.“ – Ieva
Misija – kūdikis
„Vienintelis Tinder pasimatymas, į kurį nuėjau, buvo su mergina, kuri per pirmas penkiolika pasimatymo minučių man atskleidė, kad jos tikslas per kelis mėnesius yra… pastoti. Nes ji labai nori vaiko. Ačiū, bet ne. Viso gero.“ – Vilius
Grįžimas į 1930-uosius
„Vyrukas, su kuriuo susipažinau per Tinder programėlę, viso susitikimo metu man bandė paaiškinti, kad moksliškai yra įrodyta, jog moterų smegenys yra mažesnės nei vyrų, todėl mes esam šiek tiek kvailesnės, mažiau imlios mokslui, prasčiau suprantančios dalykus. Ir būtent dėl šios priežasties moteriai visada šalia reikia turėti vyrą, nes kitaip ji nelabai išgyvens ar pasieks kažką. Viso gero, idiote.“ – Neringa
Stevenas iš Kaukazo
„Kaip tik tuo metu neseniai buvau persikrausčius į Londoną, tai buvo toks apėmęs pasimatymų azartas, nes toks didelis miestas, tiek daug žmonių ir, aišku, vyrukų. Kažkaip lietuviai pabodę buvo. Ir vieną dieną susimatchinau su tokiu Stevenu – labai sportišku juodaodžiu, kuris turėjo šunį, labai mylėjo gamtą ir nuolat eidavo į žygius. Žodžiu, my type of guy. Po kokių penkių dienų labai smagaus susirašinėjimo ir gero vaibo mes nusprendėm susitikt. Jis praneša, kad šiek tiek vėluos, o aš paimu staliuką restorane, kuriame susitarėme susitikti. Ir po penkių minučių prie manęs prisėda itin lieknas, kokių metro šešiasdešimties ūgio, kaukazietiškų bruožų vaikinas su akiniais ir sako: „Hello, I am Steven.“ Per penkias minutes išsiaiškinu, kad dėl vardo jis tikrai nemelavo, bet štai nuotraukas savo buvusio kambarioko naudojo. Atskaitau tokį moralą iš dūšios ir palieku jį sėdėt vieną prie stalo. Netikiu, kad iš savo klaidos pasimokė, nes nebuvo panašu, kad tai jam – pirmas kartas. Iki dabar visi juodaodžiai Tinderyje man asocijuojasi su kaukaziečiu Stevenu.“ – Rasa
Manot, kad tai viskas? Baikit, nejuokaukit. Kitos savaitės viduryje nepirkit saldainių ar šokolado, nes aš jums planuoju paruošti dar vieną didelį ir gardų desertą pavadinimu „Pasimatymai“.
Straipsnio autorė: Agnė Kulitaitė
Instagram: @kulagne
Facebook: Agnė Kulitaitė
