Nežinau, kaip jums, bet man atrodo, kad šias šventes visgi pasitiksiu su statusu single. Nebent sugalvočiau nerti į avantiūrą ir leistis į santykius vien tam, kad išgyvenčiau šį šventinį periodą (visai kaip filme „Holidate“). O juk jis tikrai reikalauja kantrybės, kai esi vienišas – sukąstais dantimis scrolini naujienų feed’ą, matai tuos visus prisipažinimus meilėje, Kalėdų rytą išpakuotus žiedus su deimantais, porų nuotraukas, kuriose jie atrodo kaip Kalėdų Senelis ir Snieguolė arba tiesiog viena su kita derančios šventinės raudonos kojinės. Ir aš nesiskundžiu per šias šventes turėdama tik santykius su savimi (tas žodis vieniša toks neskanus), bet visai būtų smagu su kažkuo tą feed’ą scrolint ir pasijuokt kartu geriant aguonų pieną.
Šiaip – visai neblogas planas. Dar laiko yra. Pagalvosiu. Vis tiek bet kokiu atveju geriau nei jūsų šį kartą atsiųsti Tinder košmarai.
Širdies smūgis
„Vienas geriausių pasimatymų – pasivaikščiojimas parke, paslaugus ir žavingas vyras, prasukimas pro Trakus su vakariene… Kaip ir metas seksui, bet ponas vos patekęs į lovą ima švokšti: „Man viskas taip patiko, kad susinervinau, kaip tokią moterį patenkinti, širdis užkalė, nepaeis šiandien.“ Sutinku palaukti kito karto. Kitą dieną jis mane užblokavo visur kur. Kad vėl neištiktų širdies smūgis, matyt.“ – Karolina
Rajono kietekė
„Pradžia standartinė. Prasidėjus spalio mėnesiui, atvėsus orams, automatiškai daugiau ir laisvo laiko atsiranda, mažiau veiklos ir pan. Pradedi galvoti, gal laikas vėl šiltiems vakariniams apkabinimams. Po netyčinio susipažinimo su mergina soc. tinkluose greitai perėjom į susirašinėjimus SMS žinutėmis. Niekad nebuvau mėgėjas ilgai pažindintis žinutėmis, labiau už gyvą susitikimą. Ilgai nelaukus įvyko pirmas pasimatymas. Smulkaus pasimatymo atpasakojimo nebus, bet paminėsiu mane labiausiai nustebinusius perliukus iš merginos pusės: ji (neprašyta) papasakojo maždaug apie paskutinius savo šešis ex; pasakė, jog jau maždaug 9 para iš eilės kasdien vartoja alkoholį ir nekukliais kiekiais (nenuostabu, kodėl būdama 30-ies atrodė kaip 52-ejų); papasakojo, kaip su kažkokiu bernu per miestą lėkė 100 km/h greičiu, kur galima tik 50 km/h (kažkam gal ir krūtai atrodo, bet man panašu į neatsakingą elgesį, kuriuo galima lengvai kažką užmušti); neturėdama pastovaus darbo, turėdama sąlyginai daug laisvo laiko, nesugeba laikytis žodžio ir kažkam duotų įsipareigojimų, jai nelabai sekasi atlikti darbus laiku, kur būna ilgas laiko limitas, darbus atidėlioja ir vėluoja atlikti; nuolat sėdi kažkokiam daugiabučių kvartalo bare (pripažinkim, 95 proc. tokio tipo barų Lietuvoje yra nekokios reputacijos, o iš jos pasakojimų tikrai panašu į landynę); ir, galiausiai, per pirmą pasimatymą mergina paprašė paskolinti 80 Eur (pradėjau meluoti, kad pats turiu šį mėnesį daug finansinių įsipareigojimų, nes ji nebuvo panaši į tokią, kuri grąžintų). Pasitaikius progai, atsiprašiau į WC, skambinau draugeliui, kad ištrauktų mane. Norėjau, kad perskambintų, kad ale „iškvietimas“ į darbą. Deja, neatsiliepė. Sugrįžęs ilgai nelaukęs pasiūliau atsisveikinti, pasakiau, jog man reikia varyti namo pailsėti prieš rytojaus darbus. Grįžęs namo kurį laiką sėdėjau išsižiojęs, galvojau, su kuo aš čia ką tik buvau susitikęs. Ir prisiminiau, kodėl daug mieliau nevaikštau į pasimatymus.“ – Tomas
Rodyti daugiau
Mamyčiukas
„Iškalbus, linksmas vyras, vakarienė pas jį, bet nesulaukę šokame į lovą. Vidury gėrio ir grožio suskamba jo telefonas, atsiliepia (?!). „Mažute, turi dingt, mama skambina, atvažiuoja.“ Vyrui 45 metai, sukūręs sėkmingą verslą, gyvena vienas, bet mama visada pasirodo, kai aktualu. Vienintelė viešnia tegali būti ji. Nebesigviešiau karalienės vietos, išėjau su visam.“ – Lina
Bjauraus būdo vienakojis
„Buvau pirmakursė, tik atsikrausčiusi gyventi į Vilnių, todėl reikėjo jau ieškot date‘o, o per kur daugiau, jei ne per Tinder. Sumachinau su vaikinu, rašo, jog keletą metų vyresnis, nu okei, bendraujam, pasirodo, 10 metų vyresnis. Bet ok, galvoju, gal normalus. Perėjom bendrauti į Instagram‘ą, kviečia į pasimatymą. Tik sako, jog atvaryčiau pas jį, pagamins vakarienę, nes į miestą negali, kadangi su ramentais yra dabar. Galvoju, na, jei su ramentu, tai į tarpkojį spirsiu ir pabėgsiu, nepasivys jis manęs. Okei, susitarėm, kurią dieną susitiksim, važiuoju į kitą miesto galą su persėdimais, susitikom parduotuvėje. Kaip ir normalus pasirodė. Ir nemelavo, tikrai su viena koja jis vaikšto. Apsipirkom vakarienei, einam link jo namų, galvoju, padėsiu panešti pirkinių krepšį, bet neleido, net laiptais mieste lipant. Priėjom jo namo duris, o jis man ir sako: „Viso gero, galėjai bent kokio vyno atnešti.“ (Man 19 metų tuo metu buvo ir nepardavė niekas.) Jis atsidarė savo duris ir paliko mane lauke. Taip ir likau be vakarienės, be pasimatymo. Ir per lietų, kaip tuose dramatiškuose filmuose rodo, variau atgal į baraką.“ – Gabrielė
Bosės vyras
„Pradėjau dirbti naujame darbe ir tuo pačiu metu susirašinėjau su vaikinu iš Tinder. Nuėjome į pasimatymą, jis paklausė, kur aš dirbu, paminėjau darbovietės pavadinimą, jo veidas pakeitė visas įmanomas spalvas, o aš paklausiau, kas yra. Sako: „Ar jau susipažinai su Lina?“ Klausiu: „Mano vadove?“ (Ji buvo ir verslo savininkė.) „Deitinot ar ką?“ Tyla. Aš toliau tęsiu… „Wtf? Ji juk šiaip vyrą turi.“ O jis ir sako: „Tai aš ir esu jos vyras…“ Buvo jau skyrybų procesas, dėl to jau tik mergautinę jos pavardę mačiau.“ – Renata
Detektyvas „Ritoj“
Priešistorė
Mano draugė, žinanti, kad esu vieniša, man įmeta nuotrauką su gražiu vaikinu, kurio IG story rodo, kaip jis bėgioja šalia mano namų, su komentaru „Va, pažiūrėk, kokie vaikinai tavo rajone bėgoja“ ir jo FB ar IG profiliu. Abi pajuokaujam, kad reikės pradėt bėgiot ir čiupt tokį dailų jaunuolį. Žinoma, tąkart pasidomiu daugiau: IG profiliu, ar vienišas, ar vietinis ir panašiai. Na, ir su ta info nieko nedarau, pamirštu tą vaikiną.
Po plius minus metų
Eilinį kartą, kai pasidaro nebeįdomu soc. tinkluose, užeinu į Tinder’į patikrinti, kas gero rinkoje yra šiuo metu, ir akis užkliūva už matyto veido, prisimenu, kad čia gi tas pats vaikinas, kuris kažkada bėgiojo šalia mano namų. Swipe’inu ir it’s a match! Tą patį vakarą ateina žinutė: „Labas ir bla bla bla…“ Pradedam bendraut, aš be baimių, nes gi kažkada jau pasidariau research’ą apie šį jaunikaitį, gražiai ir be papildomų saugumo filtrų bendrauju toliau. Jis papasakoja apie save, savo veiklą (o aš mintyse galvoju, aha, prisimenu, ką tu veiki, pasidomėjau dar prieš metus), viskas vyksta sklandžiai ir gražiai. Bet man vis akis bado tai, jog toks gražus ir veiklus bernas kartais taip kažką tragiškai parašo, pvz., vietoj „rytoj“ – „ritoj“. Žinau, kad aš darau klaidų, nu, bet blemba tokius pagrindinius žodžius jau turime žinot, kaip rašyti. Pabendravus daugiau, jis man rašo, kad esu matyta jam, kad buvo atėjęs į mano darbą kažkada, aš lyg nepamenu tokio dalyko, bet maža ką, juk su daug žmonių darbe prasilenkdavau. Beje, turima vaikino informacija apie mano darbą jau buvo pasenusi, nes pusmetį nebedirbau ten. Toliau bendraujam, jis man vėl teigia, kad žino, kokiam rajone gyvenu. Paklausus, iš kur tai žino, užsimena, jog turi savo šaltinių. Patikslina ir gatvę, šalia kurios aš gyvenu, o tada man jau pasidaro nebejauku ir įsijungia mano red flag filtrų sistema, nes iš kur jis tiek apie mane žino ir kas jo šaltinis? Todėl dabar reikia jau man pasikapstyt ir pasiklausinėt. Bendraujame toliau, prašau jo papasakoti apie save daugiau, kadangi jis tiek daug apie mane žino. Jaunikaitis drąsiai pasakoja apie save smulkiau, ką veikia, kur studijavo, ir pagal vaikino IG – viskas atitinka (aišku, IG dar neseku jo, nes negaliu išsiduoti, kad žinau ir domėjausi juo prieš tai). Vėl lyg nusiraminu ir save įtikinėju, jog mažas miestas, visi visus žino, tai galbūt kokių bendrų pažįstamų turėsim, kurių nenori dar man atskleist. Bendraujant toliau vis kviečia susitikti, o aš vis atsisakau, nes kažkas viduje mane stabdo. Juokais pasakau, kad jis turi įrodyt, kad tai tikrai yra jis. Vaikinas toliau siūlo susitikti ir sako, kad taip įrodys savo tapatybę.
Penktadienis. Tinder’yje bendraujam, juokaujam, kad tokia gera nuotaikytė mano, todėl sutinku susitikti (nes labai smalsu ir man, kaip tas bernelis gyvai atrodo, koks jo balas, kaip bendrauja realiai) ir kaip variantą susitikimui pasiūlau šeštadienį kokiam klube išgert kokteilio, nes kaip tik suplanuota buvo eiti out su draugėm.
Vaikinas man atsako, kad neateis, nes buvo praeitą savaitgalį klube ir vis dar bloga pagalvojus apie klubus. Aš dar bandau jį įkalbėt, nes planas susitikt kokteiliui tikrai geras. Vaikinas taip pat man antrina, kad mano pasiūlytas variantas yra fainas (man), nes aš galėsiu su draugėmis aptarti ir įvertinti, ar geras jis jaunikaitis. Tada ateina dar viena žinutė iš jo: nors gal ir ateisiu, bet tu manęs nepamatysi, aš tave stebėsiu iš šalies, pasislėpęs. Dažnai matau tave klubuose…
Va tada mano širdis pradėjo kalatotis kaip išprotėjusi. Milijonas minčių galvoje. Su kuo aš bendrauju, kas jis? Labai supanikavau. Pamenu, taip pasidarė nesaugu namie, nes tas bernas žino, kur dirbau, kur gyvenu, ir dar dabar tokius šūdus rašo!
Parašiau: Nesupratau, wft? Su kuo aš čia bendrauju?
Jis: Ko tu dar nesupratai?
Aš: Kas bus, jei parašysiu tau/tam vaikinui į IG? Ar atrašys?
Jis: Nežinau, kas bus, gal atrašys, gal ne.
Pirmą kartą buvau tokioje situacijoje. Pasidariau screenshot’us ir tiesiu taikiniu nuėjau į IG, pas tą vaikiną. Žiūriu, kad yra įkeltas story, užeinu ir matau, kad prieš kelias valandas nufilmuota, kaip jis yra kitame mieste už 300 km, teambuilding’e blet, o man Tinder’yje rodo, kad jis už 3 km. Tuo metu vos neapsivėmiau iš baimės ir minčių galvoje, puoliau skambint draugėms ir prašiau, kad atvažiuotų pas mane, nes bijojau būti viena. Pamenu, kaip tą vakarą užsitraukiau visas užuolaidas, kad niekas manęs nematytų, nes atrodė, kad kažkas mane stebi. Sukaupusi visą drąsą parašiau tikrajam vaikinui į IG (galvoje minčių pasiutpolkė, o jei parašius atrašys tas pats freak’as, kuris iš tiesų ir yra tiesiog freak’as, tada jis mano IG sužinos). Parašiau: „Labas, keistas klausimas, bet ar su tavimi bendrauju Tinderyje?“ Na, ir spėkit, kokį atsakymą gavau?
Faktas, kad papuoliau ant kažkokio freak’o! IG tikrasis vaikinas pasimetęs atrašė, kad nesinaudoja tokiais apps’ais. Nusiunčiau jam anketos profilio nuotraukas ir susirašinėjimą, kur matėsi, kad ne tik nuotraukos pavogtos, bet ir profesija, kelionės ir tapatybė, kurią naudoja bendraujant su manimi.
Reportinau fake Tinder profilį, pati išsitryniau apps’ą. Papildomai po to iš savo paskyrų išmečiau visokius neaiškius sekėjus ir visus savo soc. tinklus padariau privačiais su 0 informacijos ne drauguose esantiems žmonėms.
Bet baisiausias dalykas yra tai, kad aš taip nežinau ir nesužinosiu, su kuo bendravau, ir kad mano mieste vaikšto toks freak’as, kuris gali mane užkalbint ar sutikt, o gal jau kažkada kalbino ar bendravome. Gal kabins dar kažkur – bare ar klube? O jei pradėsime draugaut ar susituoksim? Taip pat tas freak’as juk turi žinot ar pažinot ir tikrą IG bernužėlį? O aš taip ir nesužinosiu, kas ten toks buvo ir kad jis gali būti kažkuris mano sutiktas bernas. Vienintelis dalykas, kas jį gali išduoti, tai parašytas žodis „ritoj“, o jei ir tą žodį išmoko rašyt taisyklingai? Tada viskas – jis liks nesusekamas…
Pusę metų po to nebendravau su jokiais vaikinais, nes vis atrodė, kad visi jie gali būti TAS nesveikas bernas (na, gerai, man atrodo, prie to dar prisidėjo serialas YOU ir Tinder swindler istorija). Neseniai suvokiau, kad po šios situacijos dabar labiau bendrauju su vaikinais, kurie gyvena sostinėje ar kituose miestuose, turbūt taip bandau sumažint galimybę sutikt tą freak’ą, kuris pagal Tinder lokaciją nuo mano namų būdavo 3 km atstumu, o nuo darbo – 1 km atstumu…“ – Modesta
Kačių maniakė
„Nuėjau į pasimatymą su miela mergina. Prakalbėjom beveik valandą apie tai, ką veikiam gyvenime, kur mokėmės ir t. t. Ir nors viskas atrodė kaip ir gerai, nesijautė, kad mergina būtų labai manimi suinteresuota iki tol, kol užsiminiau, jog auginu dvi kates… Nuo tos minutės mes kalbėjome tik apie mano kates: kiek joms metų, kokio jos būdo, kaip jos atsirado pas mane ir t. t. Galiausiai ji paprašė parodyt jų nuotraukas ir matydamas, kiek džiugesio jai suteikia mano kačių nuotraukos ir video, pasiūliau tiesiog apsilankyt svečiuose, kadangi gyvenau netoli. Kažkaip tikėjausi, kad kažkiek pasidžiaugs mano katėmis ir galėsime pratęsti savo pasimatymą, bet ta mergina… Ji buvo apsėsta. Dvi valandas non stop glostė, kalbino, žaidė su mano katėmis taip, lyg aš visiškai neegzistuočiau. Atsakydavo tik į mano užduodamus klausimus ir niekada nesistengdavo temos pratęsti. Kad ir kaip keistai jaučiausi, sugalvojau istoriją, kad turiu būtinai išlėkt iki darbo, nes pamiršau svarbius dokumentus, o mergina ramiai manęs paklausė, galbūt galėtų palaukt manęs mano namuose, kol grįšiu. Buvau šoke: dėl pačios merginos elgesio, dėl savo kačių ir, žinoma, dėl to, koks neįdomus jaučiausi. Paaiškinau jai, kad negrįšiu namo ilgai, todėl būtų geriau, kad ji išeitų. Mačiau liūdesį jos veide, realiai – mergina beveik verkė, o aš jaučiaus kaip koks šūdžius, nors racionalus mąstymas man vis primindavo, kad tai mano namai, mano katės ir šiaip – wtf čia vyksta? Kitą dieną mano išrinktoji man parašė. Paklausė, kada galėtų vėl užsukti pas mane į svečius, nes jai labai patiko mūsų pasimatymas. Aha, mūsų. Nieko neatsakiau ir užblokavau. Nereik man cat digger’ių.“ – Benas
Tiek šį kartą jūsų Tinder istorijų. Kadangi šiais metais jau su jumis atsisveikinu, palinkėsiu tikėti. Tiek savimi, tiek meile. Ir priminsiu, kad visada geriau ranka sau padovanot orgazmą nei imt iš žmogaus, su kuriuo ryte kavos tikrai nesinorės gerti. Viskas jūsų rankose. Ir aš ne tik apie orgazmą.
Bučiuoju,
Kulitaitė
Penkta Tinder košmarų dalis: Agnė Kulitaitė. Rytų europiečių fetišas, vedęs ir turi vaikų, anei dydžio, anei ūgio bei nuoširdumas su chlamidijomis. Tinder košmarai. V dalis
Straipsnio autorė: Agnė Kulitaitė
Instagram: @kulagne
Facebook: Agnė Kulitaitė
