Turinys
Valentino diena. Vieni jos nekenčia, kiti ją dievina, o treti išlieka neutralūs (aš, beje, trečiasis – neutralus kaip Šveicarija variantas). Bet kokiu atveju pamiršti ar nepastebėti šios dienos neįmanoma. Ne veltui ji dar vadinama Meilės ir įsimylėjėlių diena.
Visi, matyt, žino Valentino dienos atsiradimo istoriją. Romos imperatorius Klaudijus II, siekdamas suburti kuo didesnę kariuomenę, išleido įsakymą, draudžiantį tuoktis. Jis norėjo, kad kuo daugiau vyrų eitų ginti imperijos, užuot smaginęsi su žmonomis ir auginę savo meilės vaisius. Toks įsakymas privertė pravirkti ne vieną meilės trokštančią merginą ir vaikiną. Gausių ašarų ir prašymų padėti sugraudintas Romos vyskupas Valentinas slapčia pradėjo tuokti mylimuosius. Tai sužinojęs imperatorius įsakė jį suimti ir nubausti mirties bausme būtent vasario 14 d. Po kurio laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju, o jo mirties diena tapo garsiausia visame pasaulyje įsimylėjėlių diena.
Ši istorija labai graži, bet mano vidinis skeptikas vis tiek murma, kad tai labiau – marketingo padarinys. Tačiau kad ir kokia būtų tiesa, iš patirties ir aplinkinių pasakojimų žinau, jog kartais ilgai laukta Meilės diena virsta Košmarų diena ir, nors veidas būna apklijuotas širdelėmis, tikroji širdis būna sudaužyta. Todėl nusprendžiau paklausti savo sekėjų, kokia gi Valentino diena jiems ilgiausiai išliks atmintyje. Štai jų papasakotos istorijos.
Valentino dienos karma
„Man šiaip Valentino diena didesnę reikšmę turėjo mokykloje, kuomet lipdydavome vieni kitiems širdutes ant veidų, rašydavome slaptas atvirutes. O paaugus kažkaip reikšmės nebeteko, galbūt todėl, kad nesu didelė romantikė. Tačiau vieną Valentino dieną atsiminsiu, nes man ji kelia juoką, o tuometiniam vaikinui turbūt turėjo būti labai nemalonu. Jei gerai pamenu, lyg ir buvo kažkoks kivirčas kaip tik prieš tai, nes mano vaikinas jautėsi nusikaltęs. Tai štai aš grįžtu namo, o visas koridorius iki svetainės nuklotas žvakėmis, žiedlapiais, o svetainėje mane pasitiko didelė širdis iš žvakučių ir žiedlapių, kurios viduryje dar ir puokštė rožių. O mano pirma reakcija buvo… juokas, vėliau gal ir jaučiausi nesmagiai, kad taip reagavau, nes nesu beširdis žmogus, bet tada tepasakiau jam, kad viską sutvarkyt turės pats. Tai vargšas ir susitvarkė, o aš tik puokštę pasilikau. Gal karma, o gal ir ne, bet vėliau, atsiradus kitam žmogui mano gyvenime, simboliškai parnešiau namo šampano ir pyragiuką, kuriuos suvalgiau ir išgėriau viena, kuomet mano „mylimasis“ scrollino reels’us. Sakė, kad nenori nei torto, nei šampano.“ – Milda
Valentino dienos prakeiksmas
„Čia turbūt sėkmingiausia mano diena metuose. Per vieną Valentino dieną mano vaikinas atvažiavo su įvyniotom trim rožėm į tą rudą popierių (nors mums taip pat buvo ir metinės, ir švenčiau gimtadienį), bet ne dovanoje esmė, o tai, kad jis buvo prisirūkęs dūmų kaip šliurė ir tų rožių spalva buvo kaip jo akys, o, aišku, mano tėvai buvo namuose… Per kitą Valentino dieną mano ex man pamelavo, kad serga vėžiu, nes norėjo su manimi susitaikyti, o pas mane buvo atvažiavęs kavalierius… Na, o dar kitais metais mano geriausia draugė, kuri tuo metu buvo pas mane (nes juk ir mano gimtadienis), susimetė su mano ex‘u ir nieko kurį laiką nesakė. Tai taip trumpai, bet aiškiai apie mano tris Valentino dienas iš eilės. Jau laukiu šių metų.“ – Erika
Nenurengta juoda suknelė
„Kelis mėnesius susitikinėjau su vienu vaikinu. Kažkaip gerai leidom laiką kartu, bet nebuvom palietę to pokalbio, kas mes esam – oficiali pora ar ne. Vieną dieną jis paklausė manęs, ar norėčiau su juo nueit į gan populiarų restoraną per Valentino dieną. Na, jis neminėjo būtent Valentino dienos, bet tai buvo penktadienis. Kelios dienos prieš jau pradėjau ruoštis: ką rengsiuosi, kaip dažysiuos ir t. t. Jaudinausi, nes galvojau, kad tai bus vakaras, kai jis pasiūlys man būti oficialiai kartu, todėl norėjau atrodyt nuostabiai. Tą dieną aš apsirengiau aptemptą juodą suknelę, užsidėjau aukštakulnius, pasidažiau lūpas raudonai ir visa lyg nuo žurnalo viršelio (bent jau taip sakė geriausia draugė) atvykau į restoraną… 45 minutes – tiek aš sėdėjau viena prie staliuko ir jo laukiau. Net užsimerkus galėjau jausti kitų žmonių liūdnus žvilgsnius į mane… Galiausiai jis atvyko į restoraną. Be gėlių, be dovanų ir net be normalaus paaiškinimo, kodėl vėlavo. Tik vis kartojo, kad nežinojo, jog šiandien Valentino diena. Mano nuotaika jau buvo visiškai subliuškusi, bet naiviai tikėjausi, kad bent vynas ir skanus maistas ją pataisys. Užsisakėm butelį, patiekalus ir belaukiant jų jis tarė: „Žinai, tu labai puiki, tiesiog nuostabi, o aš nesu pati geriausia savo versija ir supratau, kad šiuo metu aš nenoriu niekam įsipareigoti…“ Na, turbūt visos bent kartą gyvenime esam patyrusios šią dainelę, tai žinot.“ – Gintarė
Nuo svajonės iki košmaro
„Nors man jau per 30 metų, aš nekenčiu Valentino dienos nuo paauglystės. Tiksliau, nuo tada, kai man buvo 13 metų. Kaip turbūt populiaru kiekvienoje mokykloje, kiekvienais metais per Valentino dieną siuntinėdavom vienas kitam atvirukus, piešinius ir klijuodavom širdeles ant veidų. Ir tą dieną mano rankas pasiekė laiškas, apie kurį svajojau visos septintos klasės metu. Laiškas nuo tuometinės mano didžiausios meilės, kuriame jis man pasiūlė būti jo mergina. Prisimenu, galvojau tuo metu, kad širdis sprogs nuo jausmų pertekliaus, o keliai kas kelias sekundes atsisakydavo veikti, todėl negalėjau normaliai paeiti. Aš buvau tokia laiminga. Parašiau jam laiškelį atgal, kad sutinku. Tada dar kelis, kuriuose spalvotais ir blizgančiais flomasteriais prisipažinau jam meilėje. Vėliau išsiunčiau dar kelis, kuriuos apklijavau širdutėmis ir įvairiausiais mielais lipdukais. Gal ir padauginta buvo, suprantu, bet atsiminkit save ir meilės jausmą, kai tau trylika metų… Ir galiausiai po šešių pamokų ir Valentino dienos fiestai einant į galą, jis su dar keliais bachūrėliais iš savo klasės priėjo prie manęs ir pasakė, kad visa tai buvo prikolas, nes jiems buvo labai smalsu, kaip aš reaguosiu. Po to ilgai nekenčiau savo gyvenimo, visaip stengdavausi mokykloje jo išvengti ir nors širdis jau sugijusi, vis tiek šūdas man ta Valentynkė.“ – Laura
Juodų rožių puokštė
„Kurį laiką draugavau su visišku menininku. Aš – tiksliukė, tai suprantat, kad gan įdomi pora buvom, bet juk sakoma, kad priešingybės traukia. Per Valentino dieną skambutis į mano namų duris. O ten jis. Ištiesia man JUODŲ IR NUVYTUSIŲ rožių puokštę bei taria: „Šios rožės, kaip ir mūsų santykiai – mirę.“ Jis buvo pirmas ir paskutinis menininkas mano gyvenime.“ – Ineta
Lovoje su anyta
„Draugavom beveik metus. Jo tėtis mane mėgo, o mama tiesiog nekentė. Aš rimtai. Nes jai atrodė, kad aš viskuo per prasta jos mylimam sūneliukui. Bet kadangi tikrai mylėjau tuometinį savo vaikiną, visaip kaip bandydavau nuryti šitą kartėlį dėl jo mamos.
Taigi, Valentino dienos vakare (tai buvo ir pirma mūsų Valentino diena), mes važiavome į restoraną. Bevažiuojant automobiliu jam paskambino jo mama (jie, beje, telefonu kalbėdavosi bent tris kartus per parą). Po pokalbio telefonu mano vaikinas apsuko automobilį, nes pakalbėjęs su mama suprato, kad jo tėvai neturi jokių planų šiandien, todėl jis juos pasiims į restoraną kartu. Žiauriai supykau, neišlaikiau, pradėjau rėkt ir paklausiau, kad gal dar ir į lovą savo motiną pakvies? Jis atsakė, kad gal ir pakvies. Iškentėjau vakarienę, o po jos dar kelias dienas. Pažadėjau sau daugiau niekada nebūti santykiuose su vaikinu ir jo mama.“ – Eglė
Mano Valentinas – žudikas
„Deitinau su labai fainu vaikinu. Ir nors susitikinėjom tik kelias savaites, per Valentino dieną jis nusprendė padaryt man staigmeną ir pasiimt mane iš darbo. Jo automobilyje manęs laukė didelė gėlių puokštė ir didelė dėžė, kaip jis sakė, „išskirtinio“ šokolado saldainių. Aš dar pasitikslinau, ar nei vienas saldainis savo sudėtyje neturi riešutų, nes aš ITIN jiems alergiška. Jis užtikrino, kad ne. Vos dešimčiai minučių praėjus, aš pradėjau raudonuoti, tinti ir dusti vienu metu. Akys buvo tokios raudonos ir ašarotos, kad vargiai galėjau pro jas matyti. Kaip supratot, po šios staigmenos ne pas jį į namus seksualiai laiko praleisti grįžom, o į ligoninę važiavom, kur dėl itin stiprios alerginės reakcijos turėjau dvi dienas praleisti. Beje, mes vis dar kartu. Ne tik kartu, bet ir susižadėję. Tik nepamirštu vis jam priminti, kad pradžioje bandė mane nužudyti.“ – Ieva
Rudos spalvos Valentynkė
„Mes su vaikinu visada buvom tokie įdomesni, todėl per vieną Valentynkę susitarėm, kad ją atšvęsim analiniu būdu. Nebuvom dar bandę, o Meilės diena – puiki proga nykštukui apsilankyt rudame urvelyje, pagalvojom. Vos pradėję vykdyt savo „didįjį planą“, mes supratom, kad mes nieko nesuprantam ir net nesam tam pasiruošę. Pasirodo, mums reikėjo lubrikanto, kurio neturėjom, todėl prisipylėm į butelį vandens ir pradėjom tą vandenį purkšt aplink ir į tą vietelę. Kas bandėt, tas žinot, kad vanduo nuo lubrikanto skiriasi, todėl po ilgų vandens purškimų lovoje mes tiesiog pavargę nuo bandymo (o aš dar ir nuo skausmo) sėdėjom ant šlapios patalynės lyg kokioj pelkėj su visiškai užgesusiu noru dar kažką bandyti. Galiausiai nusprendėm užsisakyt meksikiečių maisto ir kaip normalūs žmonės atšvęst Meilės dieną, bet likimas tądien palankus nebuvo – nuo suvalgytų tacos mums abiem paleido vidurius… Šūdina diena tiesiogine ir netiesiogine ta žodžio prasme.“ – Gabrielė
Rodyti daugiau
Nuogo penio sprendimai
„Susitikinėjau su bičiuku, kuriam vis labiau ir labiau buvau pradėjus kažką jaust. Žodžiu, labai greit klimpau į meilės pinkles. Jis pasakė, kad nieko neplanuočiau per Valentino dieną, nes jis jau žino, ką veiksim kartu. Žinojau, kad jis labai domisi astronomija, bet vis tiek nustebau, kad jis suplanavo pasimatymą Vilniaus planetariume (dar tais laikais, kai jis veikė) tik mums dviem. Buvau kaip toj „69 danguje“ dainoj – devintam danguj. Išklausėm paskaitą, pasižiūrėjom į planetas ir po visko aš pasiūlau jam užeit pas mane, kadangi gyvenau visai netoliese. Greitai mano džinsus su megztuku pakeitė seksualūs, raudoni apatiniai ir mes pradėjom glamonėtis. Tada jis nusirengė visus savo drabužius, atsistojo prie lovos ir pasakė, kad nebenori su manimi susitikinėti. Taip, jis išsiskyrė su manimi stovėdamas nuogas prie mano lovos. Mano romantišką nuotaiką pakeitė šokas ir aš jo paklausiau, tai kodėl mes šventėm Valentino dieną ir taip romantiškai leidom laiką, o jis atsakė, kad aš prieš tai neturėjau smagios Valentino dienos ir jis ją norėjo man suteikti… WOW, ačiū.“ – Urtė
Tinderis, tūlikas ir kokainas
„Susipažinau su šia mergina per Tinder programėlę vos kelios savaitės prieš Valentino dieną. Nuėjom į du deitus, viskas buvo gerai, todėl pamaniau, kad pakviesiu ją kažką nuveikt ir per Valentino dieną. Smagiai pavakarieniavom, tada nusprendėm užsukt į barą. Atrodo, turėjom tiek daug temų apšnekėt, nes iš esmės nebuvom dar gerai pažįstami, bet ji vis eidavo ir eidavo į tualetą. Kas kokias 15 minučių. Vieno tokio jos nuėjimo metu sutrikau, nes ji užtruko daugiau nei dešimt minučių, todėl pagalvojau, kad jai kažkas atsitiko. Gal sveikata sunegalavo, gal apalpo – maža ką, o ir mane patį prispyrė „reikalas“. Kadangi tualetas buvo unisex, pirmiausia aš išgirdau keistus garsus, tada nieko nesakydamas vis garsiau ir garsiau pradėjau tuksent į duris, kol jas atidarė vaikinas, už jo stovėjo „manoji“ mergina, o ant lentynėlės mėtėsi baltų miltelių maišelis. Apsisukau, nuėjau atgal prie baro, informavau barmenę, kad už mus sumokės mergina, ir išėjau.“ – Lukas
Dovana – meilės išraiška
„Mano vaikinas per Valentino dieną padovanojo man dovanų maišelį, kuriame buvo nauja palaidinė. Viskas gal ir būtų gerai, bet tą palaidinę aš nusipirkau pati ir prieš kelias dienas netyčia palikau pas jį namuose.“ – Miglė
Oralinis ir sulaužyta nosis
„Buvom jauni studentai. Internetas jau egzistavo, bet informacijos apie seksą dar stigo. Aišku, buvom girdėję apie oralinį seksą ir kas tai yra, bet taip ir nebuvom bandę. Nusprendžiau, kad oralinis visai gera dovana mano vaikinui Valentino dienos proga, bet prieš tai dar paklausinėjau draugių, kad duotų man patarimų. „Įsivaizduok, kad laižai ledus“; „Nepamiršk pažaist su jo kiaušiukais“; „Būk švelni, bet kartais nepamiršk ir grubiai priliest su dantimis“; „Vyrams labai patinka pabust nuo oralinio“ – paskutinis patarimas man patiko labiausiai, todėl nusprendžiau vykdyti jį pritaikant kitus patarimus. Naktis prieš Valentino dieną. Jaudinuosi, laukiu, kada jis užmigs, o tada galėsiu jį maloniai pažadinti. Galiausiai jis užmiega, pradeda knarkti, aš pakeliu antklodę ir leidžiuosi žemyn. Su ranka paimu jo penį. Jis staiga sukietėja. Įsikišu jį į burną. Pradedu čiulpti ir jaučiu, kad su kiekviena sekunde jis tampa dar ir dar kietesnis… Staiga mano mylimasis suklykia, jo kūnas susipurto ir aš pajuntu smūgį į veidą, o tada didelį skausmą. Mano mylimasis uždega lempą ir suklykia dar kartą, kadangi aš visa kruvina… Išsigandęs jis man taip trenkė, kad sulaužė nosį. Taigi, Meilės dienos proga mes vykstam į ligoninę, ten ilgiausiai aiškinamės, kad tai nebuvo smurtas šeimoje ir įvyko nesusipratimas (stengiamės labai nelįst į detales), galiausiai man nuvalomas nuo veido visas jau spėjęs pridžiūti kraujas, mano nosis sutvarkoma, o mes paryčiais nuvažiuojam į degalinę ir užsisakom dešrainių. Kažkaip buvo suėmęs alkis nuo streso. Automobilyje dar išklausau moralą, kad esu agresyvi priekabiautoja ir neturėčiau taip elgtis, o aš sau pasižadu daugiau neklausyt draugių ir pamiršt visas erotines staigmenas ateityje. Šitos man ilgai pakaks, nes, prisiekiu, po šito įvykio man mano nosis atrodo didesnė nei buvo ir kiekvieną kartą ilgiau žiūrėdama į veidrodį aš prisimenu tą smūgį į veidą.“ – Laima
Nebūk good guy
„Pasikviečiau savo merginą į jos mylimiausią restoraną / barą praleist Valentino dienos. Viskas ėjosi puikiai, kol pamatėm į barą užeinant jos gerą draugę. Ji buvo liūdna. Pasirodo, turėjo turėt pirmą pasimatymą su kažkokiu vaikinu iš Bumble, bet jis ją paghostino, tiesiog nepasirodė. Kažkaip lieva pasidarė, tai pakviečiau prisijungt, nes vis tiek mano merginos gera draugė. Ji atsisėdo prie mūsų staliuko ir jau po valandos buvo žiauriai girta, matyt, širdį skaudėjo. Dar pusvalandukas ir nusprendėm varyt namo, sumokėjau sąskaitą, atsisveikinom su girta drauge ir tada prasidėjo. Visiška drama. Vidury gatvės, belaukiant takso, mano mergina iškėlė sceną, kad buvau toks draugiškas su jos drauge ir dar apmokėjau jos gėrimus. Norėjau būt tas good guy, bet gavosi šūdas kvadratu ir dar Valentino naktis be sekso.“ – Tomas
Be pavadinimo…
„Praeitą Valentino dieną mano vyras (su kuriuo buvau vienuolika metų) prisipažino, kad manęs nemyli ir niekada nemylėjo. Tai buvo diena, kada pradėjome savo skyrybas, ir neseniai jis pasipiršo mano kolegei.“ – Viktorija
Keistuoliai ir iškrypėliai
„Pakeliui į restoraną mano deitas vis skundėsi, kad eidamas manęs pasitikti užkliuvo, išmetė telefoną iš rankų ir taip dužo jo telefono ekranas. Kadangi kalbėdamas jis jį laikė rankoje, aš žvilgtelėjau ir ant ekrano pamačiau nuotrauką. Savo nuotrauką. Mes pažįstami buvom savaitę. Tai buvo mūsų antras susitikimas. Ir paskutinis.“ – Austėja
Atkaklus plūduriuojantis š…
„Ai, kadangi galiu anonimiškai papasakot, o ir šiaip jau kuris laikas negyvenu Lietuvoje, tai papasakosiu savo baisiausią ir gėdingiausią nuotykį ever. Long story short: įsikliopinau žiauriai fainą bičą ir surprise surprise – jis mane irgi. Susitikinėjom su juo kurį laiką. Buvo ten jau laižiakų, glamonių. Žodžiu, buvom jau gerai visai susipažinę, bet sekso dar nebuvo. Atėjo Valentino diena, jis pasikvietė pas save. Paruošė vakarienę, įpylė vyno ir abu žinojom, kad šiandien TAI pagaliau įvyks. Tik vat mane ėmė ir prispyrė reikalas. Ne pirmas, o antras. Šiaip nekenčiu tokių dalykų ir visada stengiuosi kentėti, kol grįšiu į savo namus arba ten, kur jaučiuosi saugi, bet kadangi planavau naktį praleisti pas jį, kitos išeities nebuvo. Tik padaryt tai. Nuėjau aš į tūliką, atlikau reikalą, spaudžiu, kad nuleist, bet niekas nenusileidžia. JIS toliau plūduriuoja. Semiu vandenį iš kriauklės ir pilu į klozetą, bet per delnus prabėga man tas vanduo ir joks pokytis neįvyksta. Suprantu, kad aš jau įtartinai kokias 15 minučių čia užsidarius, todėl įtampa man tik auga. Apžiūriu visus stalčiukus, visas vonios spinteles, galiausiai randu puodelį. Pilu vandenį iš kriauklės į tą puodelį, tada į klozetą, bet rezultatas toks pats, kaip kad vanduo iš mano delno. Nieko. Pareina jo sms man į telefoną „wru“, atsakau, kad tuoj, ir jaučiu, kad jau žliaugia tiesiog prakaitas nuo kaktos. Galiausiai atsimenu, kad mačiau viename iš stalčių maišelį ir pradedu vykdyt staiga galvoje gimusį planą… Savo ranką įkišu į maišelį, imu savo atliktą REIKALĄ ir išmetu pro vonioje esantį langelį. Tą darau kelis sykius, kadangi REIKALAS suiro į kelias dalis. Galiausiai REIKALO pėdsakų tualete nebelieka, aš grįžtu pas savo simpatiją, pasakau, kad apsinuodijau, todėl tiek užtrukau, ir išvažiuoju namo. Vėliau ignoruoju jį kelias dienas, galiausiai skaudančia širdim pameluoju, kad aš nepasiruošus ne tik susitikinėjimui, bet ir santykiams, nes niekaip negaliu nuryt patirtos gėdos. Ir turbūt karma is a bitch, bet po šitiek laiko taip nieko ir neįsimyliu, o jis laimingai susižadėjęs.“ – Greta
Štai tiek Valentino dienos istorijų. Galbūt vieniems jos bus juokingos, kitiems primins jų pačių patirtis. Ką pagalvojau aš, perskaičiusi jūsų atsiųstas istorijas? Kad laikas padėti į šalį visus kalendorius ir pradėti kurti savo šventes. Juk Meilės diena gali būti šiandien, rytoj, už savaitės ar, pavyzdžiui, balandžio 6-ą. Nes kuo mažiau tikėsi ta vienintele Meilės diena, tuo mažiau galbūt teks nusivilti. O meile nusivilti nereikėtų. Juk visada maloniau, kai pilve skraidžioja drugeliai, o ne suvalgytas mėsainis. Taigi mylėkitės, mylėkit ir būkit mylimi. Tegu meilė kasdien sklando ore.
Straipsnio autorė: Agnė Kulitaitė
Instagram: @kulagne
Facebook: Agnė Kulitaitė
