Garinės pirties oras buvo tirštas, alsuojantis kaitra ir prisotintas sodraus žolelių aromato. Garai švelniai sūkuriavo aplink kūnus, lyg liežuviais glostydami odą. Pro aprasojusias stiklines duris dar buvo girdėti prislopinti žingsniai ir vandens šniokštimas – kažkas, likęs baseinų zonoje, judėjo dušo link. Tačiau pirtyje jie buvo vieni. Bent jau kol kas.
Saulė sėdėjo tarp Roberto kojų, nugara prigludusi prie jo tvirtos krūtinės. Jis švelniai ir lėtai glostė jos drėgnus pečius. Jos oda buvo įkaitusi, saldžiai kvepianti – susimaišęs garų ir feromonų aromatas lengvai svaigino. Robertas giliai įkvėpė. Jį jaudino ne tik moters artumas, bet ir kylantis adrenalinas – pavojus būti užkluptiems kaitino kraują.
Lūpomis palietęs Saulės kaklą, jis sušnabždėjo: „Noriu, kad atsipalaiduotum. Gulkis ant pilvo.“
Jo balsas buvo prikimęs, kupinas troškimo. Saulė pajuto, kaip per jos kūną nubėgo šiurpulys. Paklusdama, ji lėtai atsigulė ant pilvo. Robertas prisėdo šalia. Jo delnai slydo per jos kūną – pradžioje vos juntamai, lyg žaisdamas su pojūčiais, o vėliau stipriau, tvirčiau.
Jo pirštai tyrinėjo kiekvieną jos linkį, kiekvieną jautriausią vietą. Jis užtruko ties klubais, nykščiais lengvai perbraukdamas vidines šlaunų puses. Saulė nevalingai sulaikė kvėpavimą, tada jį išleido dusliu atodūsiu. Jo prisilietimai buvo pavojingai arti, tačiau vis dar erzinantys, lėtai auginantys įtampą. Ji jautė, kaip jos kūnas virpa, kaip įtampa plinta kiekviena ląstele.
Aplink vis dar girdėjosi vandens lašų lašėjimas ir prislopinti aidai iš baseino erdvės, bet dabar viskas nublanko – liko tik karštis, jų kūnai ir troškimas. Robertas stebėjo ją – kaip ji sukausto pirštus, kaip klubai vos pastebimai virpteli su kiekvienu jo prisilietimu. Tai jį jaudino. Norėjosi tęsti šį žaidimą, laikyti ją įtampoje, stebėti, kaip ji praranda savitvardą.
Jis dar kartą perbraukė per Saulės vidinę šlaunų pusę. Akimirką sustojo ties maudymosi kelnaičių krašteliu, vos pakeldamas audinį pirštais. Saulė giliai įkvėpė, jos nugara šiek tiek išsirietė – ji laukė. O jis neskubėjo. Galų gale Robertas atsitraukė, padėjo Saulei atsisėsti ir švelniai ją apkabino, leisdamas jos kūnui nurimti.
Išėję iš pirties į vėsesnę baseino zoną, jie pajuto, kaip oda pašiurpo nuo staigaus temperatūrų kontrasto. Tačiau šiurpulius kėlė ne tik vėsa – jų kūnai vis dar alsavo ką tik patirta įtampa.
Robertas pažvelgė į Saulę, o ji atsakė jam šypsena, kupina žaismingumo. Mintyse jis jau įsivaizdavo, kaip vos užsivėrus namų durims, jos švelnios rankos leis jam pajusti viską, ką pats ką tik suteikė jai. Fantazijose jis regėjo vaizdą – blanki šviesa, aliejumi įtrinti, glotnūs kūnai ir jos rankos, lėtai slystančios jo kūnu žemyn…
Parašė „Jausminga Paslaptis“
