Vėlyvas vakaras kino teatre. Galinės eilės kampe apsikabinę sėdėjo Miglė ir Domas. Kino salėje be jų buvo dar viena pora, kuri įsitaisė per kelias eiles žemiau. Didžiulė erdvė buvo apgaubta tamsos. Salės gilumoje sklido prislopintas filmo garsas, o mirganti projektoriaus šviesa apšvietė tuščias eiles. Atmosfera buvo beveik paslaptinga – apėmė jausmas, kad šis naktinis seansas yra skirtas tik Domo ir Miglės porai.
Jų rankos buvo susipynusios ir jie tyrinėjo vienas kitą pirštais. Domas jautė subtilų moteriškų kvepalų dvelksmą. Priglaudęs savo veidą prie Miglės plaukų, jis visa savo esybe skendo jos gundančiame kvape. Nuo prisilietimo prie plaukų moters kūnu perbėgo šiurpuliai – ji vos pastebimai įsitempė, o lūpose sužibo viliojanti šypsena. Ji atsisuko į Domą, jų žvilgsniai susitiko, ir vos akimirką delsdami, jie pasidavė geismui. Jų lūpos susiglaudė aistringame bučinyje, tarsi daugiau niekas aplink juos neegzistuotų, o filmas tapo fonu jų troškimams.
Domas glamonėjo Miglės kojas. Jis jautė slidų pėdkelnių audinį ir jį tai jaudino. Kildamas jos šlaunimi aukščiau, pakišo ranką po sijonu ir pirštų galiukais užčiuopė nėriniuotą pėdkelnių kraštelį, o už jo – nuogą, šiltą ir švelnią odą. Atradimas jį dar labiau sujaudino. Jis stipriau suspaudė Miglės šlaunį, priversdamas ją atsidūsti. Jo ranka lėtai slydo toliau, kur jo laukė dar viena staigmena. Miglė dėvėjo atviras kelnaites. Domo mintyse sukosi drąsių fantazijų sūkurys.
Miglė šiek tiek praskleidė kojas, suteikdama Domo rankoms daugiau laisvės. Jis be skubos glamonėjo jos apnuogintas šlaunis, sąmoningai vengdamas intymiausios vietos, tarsi norėdamas pratęsti tvyrančios aistros akimirką. Miglės kūnas skendo jausme – jos kvėpavimas gilėjo ir trūkinėjo. Domo pirštų judesiai darėsi vis įžūlesni, kol galiausiai jis palietė jos drėgnas ir šiltas lytines lūpas. Miglės kūną užliejo stipri jaudulio banga, kai Domo pirštas įsiskverbė gilyn į ją. Ji įsikabino į jo ranką ir suglaudė šlaunis, taip leisdama suprasti, kad mėgaujasi jo glamonėmis.
– Ar jauti, kaip ištirpdei mane? – vos girdimai sukuždėjo ji Domui. Jo pirštai slydo joje pirmyn ir atgal, suko ratus. Nuo tokių veiksmų Miglės kūnas priminė lengvo vėjo blaškomą ugnį. Domas atsargiai ištraukė pirštą iš jos ir priglaudė prie Miglės lūpų. Ji be žodžių suprato jo norus ir viliojančiai aplaižė jo pirštą. Jų lūpoms vėl susijungus aistringame bučinyje, Miglė rankomis ieškojo Domo kelnių užtrauktuko. Suradusi, ji pajautė, kaip stipriai jis buvo susijaudinęs. Miglė atsegė užtrauktuką ir jos ranka įsmuko į jo kelnes. Delnu ji švelniai apglėbė ir glamonėjo jo varpą. Domas, atsiduodamas palaimos akimirkai, atlošė galvą ant sėdynės, užsimerkė ir paniro į pojūčius, kuriuos jam dovanojo švelnios mylimosios rankos.
Filmas artėjo prie pabaigos, tad Miglė ir Domas taip pat sustabdė savo žaidimą. Miglė susitvarkė sijoną. Domas užsisegė kelnes. Jie abu vėl sėdėjo apsikabinę, lyg niekur nieko. Išeidami iš kino teatro, jie jautėsi tarsi grįžę iš kitos realybės.
– Tave nustebinti buvo geriausia dienos dalis, – sušnabždėjo Miglė.
– Tai tik pradžia, – atsakė Domas, stipriau apglėbęs mylimąją.
Jų šypsenos bylojo, kad šis vakaras toli gražu nesibaigė.
Parašė „Jausminga Paslaptis“
