Miestas alsavo Valentino dienos nuotaika – gatvės buvo pilnos raudonų širdelių dekoracijų, o ore tvyrojo laukimo jaudulys. Tačiau paskutiniame prekybos centro parkingo aukšte vyravo tamsa ir tyla. Po atviru dangumi Milda stovėjo viena, žvelgdama į giedrą naktinį dangų. Vasario šaltukas švelniai glostė jos skruostus, bet tikrasis virpulys kilo ne dėl šalčio – jaudulys užliejo ją iš vidaus.
Tamsą perkirto automobilio žibintai. Variklio gausmas nuskambėjo kaip tylus įspėjimas apie jo artėjimą. Mašina sustojo prie pat jos. Majus išlipo, žengė artyn ir be žodžių ištiesė jai nedidelę dovanų dėžutę. Atidaręs galines dureles, lengvu mostu pasiūlė jai sėstis vidun.
Milda lėtai įsėdo, nugara atsirėmė į odinę sėdynę. Automobilio salone tvyrojo maloni šiluma. Majus įsitaisė prie vairo ir tyliai pasuko galinio vaizdo veidrodėlį taip, kad galėtų stebėti ją. Mildos pirštai slystelėjo per šilkinę juostelę, atrišo ją ir lėtai atidarė dėžutę. Viduje – mažas, elegantiškas vibruojantis klitorio stimuliatorius. Greta jo – dailiai sulankstytas raštelis.
„Su Valentino diena, mažute. Žaisk su savimi. Lėtai. Stebėsiu tave.“
Jos kvėpavimas akimirkai sustojo. Žodžiai persmelkė giliai, įžiebė ugnį, privertė širdį plakti stipriau. Ji pakėlė akis į veidrodėlį. Majus žvelgė į ją ramiu ir savimi pasitikinčiu žvilgsniu, bet jame slypėjo nepakeliama trauka. Šią akimirką tarp jų nebuvo jokių žodžių – jų ir nereikėjo.
Milda atsilošė ir patogiai įsitaisė. Pakėlė kojas ant sėdynės, o pro atvirų pėdkelnių nėrinius Majui atsivėrė gundantis vaizdas. Ji įjungė stimuliatorių ir tylus vibracijos garsas perrėžė orą. Patraukusi kelnaičių kraštelį į šoną, priglaudė jį prie savęs.
Pirmasis prisilietimas privertė ją įsitempti. Vibracijos buvo švelnios, tačiau joms veikiant jautriausią vietą priminė įelektrinantį bučinį. Ji tai praverdavo, tai suglausdavo šlaunis, padėdama kūnui prisitaikyti prie malonumo bangų.
Majus matė viską. Jis pastebėjo kiekvieną jos judesį, kiekvieną lūpų virptelėjimą, kiekvieną gilesnį atodūsį. Jis matė, kaip jos pirštai spaudė stimuliatorių, kaip kūnas lenkėsi instinktyviai ieškodamas didesnio malonumo.
Atmosfera kaito, o kartu su ja – ir Milda. Vibracijos stiprėjo, įtempdamas jos kūną iki kraštutinės ribos. Jos krūtinė kilnojosi nuo tankaus kvėpavimo, pirštai nevalingai suėmė odinę sėdynę. Akimirka prieš orgazmą buvo nepakeliama. Įtampa pasiekė ribą – ir tada viskas sprogo. Karštis išsiliejo per visą jos kūną, bangos viena po kitos ritosi per ją, nublokšdamos į visišką atsipalaidavimą ir palaimingą svaigulį.
Majus stebėjo ją iki pat pabaigos. Jo akyse švytėjo kažkas daugiau nei tiesiog aistra – pasitenkinimas, kad ji mėgavosi, kad jis sukūrė šią akimirką, kad jai tai patiko. Kai Milda atmerkė akis, pamatė veidrodėlyje jo velnišką šypseną. Ji giliai atsiduso, vis dar jausdama švelnų vibracijų aidą savyje.
Automobilis pajudėjo, bet Majus tylėjo – jis žinojo, kad Valentino naktis dar tik prasidėjo.
Parašė „Jausminga Paslaptis“
