Veronika stovėjo prie Ado apartamentų durų, jausdama, kaip širdis daužosi greičiau nei įprastai. Šiandien jo gimtadienis – tobula proga įgyvendinti seniai puoselėtą fantaziją. Po ilgu paltu jos kūną dengė tik provokuojantis policininkės kostiumėlis, o palto kišenėje slypėjo dar viena staigmena – antrankiai. Giliai įkvėpusi, ji paspaudė durų skambutį.
Durys prasivėrė. Adas, plačiai nusišypsojęs, apkabino Veroniką. Virpančiu balsu ji tyliai sušnabždėjo: „Turiu tau ypatingą staigmeną.“
Koketiškai Veronika prasegė paltą ir atidengė vaizdą, kuris užgniaužė Ado kvapą. Tamsūs prigludusio kostiumėlio kontūrai vos dengė jos kūną ir žadino vyro vaizduotę. Žaismingai palingavusi antrankiais priešais jo akis, ji nusimetė paltą nuo pečių. Adas sustingo, grožėdamasis jos kūnu, o jo akyse buvo nuostaba ir susižavėjimas.
Veronika palydėjo Adą iki sofos. Jam patogiai įsitaisius, ji iš lėto užsegė antrankius ant jo riešų. Stovėdama priešais jį, Veronika ėmė lėtai glamonėti savo kūną, pirštų galiukais lengvai braukdama per krūtinę, liemenį ir trumpučiu sijonėliu pridengtus klubus. Kiekvienas jos judesys buvo lyg apgalvotas šokio žingsnis, prikaustantis Ado dėmesį. Jis, suvaržytas ir visiškai netekęs kontrolės, negalėjo atplėšti akių nuo jos.
Veronika apsisuko, leisdama jam grožėtis kiekvienu savo kūno linkiu. Lėtai prasegė kostiumėlį ir leido jam nuslysti nuo pečių. Vėl priartėjusi prie Ado, Veronika švelniai prisilietė liežuviu prie jo lūpų. Jausmingais bučiniais ji lėtai keliavo jo kūnu žemyn, palikdama vos juntamus šilumos pėdsakus ant jo odos.
Kai pasiekė jo pilvą, Veronika kilstelėjo akis. Jos žvilgsnis buvo kupinas žaismingumo ir pasitikėjimo, lyg ji būtų valdovė, kuri žino visas šio žaidimo taisykles. Rankomis ji mikliai nuleido jo kelnes ir pradėjo tyrinėti jautriausius jo kūno kampelius. Jos prisilietimai buvo lėti ir provokuojantys. Po kurio laiko į šį viliojantį žaidimą įsiliejo ir Veronikos lūpos bei liežuvis. Ji vis žvilgtelėdavo į vyro akis, leisdama jam pajausti intymumo gilumą ir visišką atsidavimą. Adas jautė, kaip jos glamonės vis labiau priartina jį prie trokštamos palaimos akimirkos.
Kai įtampa pasiekė ribą, Veronika išlaisvino Adą iš antrankių. Jis be žodžių paėmė jos ranką, prisitraukė arčiau ir pasisodino ant savęs, žvelgdamas jai tiesiai į akis. Akimirką jie tiesiog tyliai mėgavosi užplūdusia intymumo banga.
Nepaisydamas prieš tai tvyrojusios įtampos, Adas lėtai įėjo į ją, leidęs veiksmui įsibėgėti savo ritmu. Jų žvilgsniai ir kūnai kalbėjo daugiau nei žodžiai. Jie visiškai pasidavė geismui ir intymiam jųdviejų ryšiui.
Kai viskas nurimo, Veronika ir Adas gulėjo apsikabinę, jausdami vienas kito įkaitusius kūnus. Jų kvėpavimas pamažu lyginosi. Adas, pirštais švelniai perbraukdamas per jos plaukus, tyliai tarė: „Ypatinga ir be galo maloni staigmena.“ Veronika, patenkinta savo sumanymu, švelniai prigludo prie jo krūtinės ir klausėsi jo rimstančios širdies.
Parašė „Jausminga Paslaptis“
