Penktadienio vėlyvas vakaras. Rugpjūtis skaičiavo savo paskutines šiltas dienas. Jaukioje kavinėje miesto centre Agnetė mėgavosi paskutiniais gurkšniais juodos kavos. Šalia sėdintys draugai dalinosi įspūdžiais iš kelionės Madeiroje. Istorija buvo įtraukianti, bet Agnetė jos negirdėjo, nes be perstojo galvojo apie tai, kad jau po kelių minučių pamatys ir pajaus Eriką.
Žvilgtelėjusi į laiką telefone, pamatė jo žinutę – jis jau laukė sutartoje vietoje. Agnetė mandagiai atsisveikino su draugais, paaiškindama savo išėjimą nuovargiu po intensyvios darbo savaitės, ir nuskubėjo į automobilį. Užkūrė variklį. Įsijungė erotinių dainų grojaraštį. Ir fantazuodama apie geismingus Eriko bučinius pajudėjo link aikštelės miške miesto pakraštyje.
Artėdama prie tamsios, tik automobilio žibintų apšviestos aikštelės prie atodangos, pamatė Eriką. Šypsodamasis jis stovėjo atsirėmęs į savo automobilio kapotą, rankoje laikydamas raudoną rožę. Agnetei prisiparkavus, jis priėjo, galantiškai atidarė jai automobilio duris, padavė ranką ir padėjo išlipti. Agnetė buvo apsivilkusi dailia, trumpa suknele, pabrėžiančia jos moteriškas kūno linijas. Po suknele ji buvo itin seksuliai pasipuošusi – nėriniuotos ir ties intymiausia vieta atviros kelnaitės ir plonytė braletė, kurią iškvėpino Eriko dovanotais kvepalais.
Išvydęs ją ir pajautęs jos ranką savo rankoje, nekantravo paimti ją į glėbį, paguldyti ant kapoto ir be jokių preliudijų ritmingais judesiais priversti ją garsiai šaukti jo vardą, aidintį per naktinį mišką. Tačiau susilaikė nuo impulsyvaus troškimo, vietoje to ištiesdamas jai gėlę ir tyliai tardamas: „Agnete, tu tokia gundanti“. Priėmusi jo dovanotą rožę, priglaudė ją prie savo putlių, rausvų lūpų, o tada švelniai padėjo ranką ant Eriko kaklo, prisitraukė jo veidą arčiau savojo ir ausį pašnabždomis atsakė: „Tavo rožė nori pajausti ir kitas mano lūpas.“
Erikui tiek ir trūko, kad pamirštų savo džentelmeniškumą. Stipriai apkabinęs Agnetę per liemenį, savo lūpomis prisiglaudė prie jos švelnių lūpų ir nieko nelaukdamas giliai tarp jų įgrūdo savo liežuvį. Agnetę sujaudino aistringas įsiskverbimas ir atsakydama į jo bučinį, pradėjo čiulpti savo lūpomis jo liežuvio galiuką. Erikas tai suprato kaip leidimą veikti dar drąsiau, tad jo rankos nuslinko žemiau ir pasiekė jos trumputės suknelės kraštą. Neatsispyrė pagundai ir kištelėjo abi rankas po suknelės sijonuku, pirštais bandydamas pasiekti jos slapčiausias kūno vietas. Jis pasiuto iš susijaudinimo, kai pajautė, kad jos kūną dengė atviros kelnaitės ir užčiuopė pro jų plyšį Agnetės šlaunimis varvantį jos geismą. Vyras tvirtai sugriebė jos sėdmenis, paskubomis užkėlė suknelę – net siūlės sutraškėjo. Pakėlė Agnetę ant savo rankų. Laikydamas stipriai glėbyje nunešė ją prie automobilio ir paguldė ant kapoto.
Priklaupęs Erikas griežtai pravėrė Agnetės šlaunis ir lūpomis priartėjo prie vulvos, taip jam primenančios padovanotos besiskleidžiančios rožės žiedą. Rankomis įsikniaubęs į jos šlaunis, prisitraukė ją arčiau savęs. Lėtais pirštų judesiais į šonus nutempė atvirų kelnaičių juosteles ir iškišęs šlapią liežuvį plačiu mostu slystelėjo tarp jos lūpų. Jį svaigino jos salstelėjęs kvapas. Jos skonis jį jaudino ir viliojo ragauti vis giliau. Su kiekvienu vis stiprėjančiu ir gilėjančiu lyžtelėjimu, Agnetė provokuojančiai rangėsi ant kapoto ir vis ryškiau fantazavo apie tai, kaip Erikas jau greitai… apvers ją ant kapoto į šuniuko pozą, dar geismingiau išlaižys, įsiskverbs ir išniekins, išsiveržęs jos viduje. O tada pasilenks ir iš labai arti stebės, kaip jo sperma teka iš jos ir palieka baltus jų aistros pėdsakus ant juodų atvirų kelnaičių ir sudrėkusių Agnetės šlaunų.
Parašė „Jausminga Paslaptis“
