Naujausi tyrimai rodo, kad jaunoji karta į santykius žvelgia jau visai kitaip nei vyresnioji. Esą jie į meilę, romantinius santykius žiūri labai pragmatiškai – įsipareigojimas kitam žmogui santykiuose jiems nėra prioritetas. Tai nereiškia, kad jų visai nedomina romantiniai santykiai ar intymumas – tiesiog širdies reikalai jiems yra antraeilis ar net trečiaeilis dalykas. Jiems daug priimtinesni neįpareigojantys santykiai, angliškai dar vadinami „situationship“. Kodėl taip yra ir kuo šie santykiai ypatingi?
Elgiasi kitaip nei ankstesnės kartos
Tyrimai rodo, kad žmonės, kuriems šiuo metu yra arti 30-ies, neieško ilgalaikių santykių, nes tiesiog bijo įsipareigoti. O net ir įsipareigoję susiduria su sunkumais šiuos santykius išlaikyti. Anot tyrėjų, arti 40 proc. tyrimų respondentų nežino, ar jų partneris išties yra tas vienintelis. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų bijo įsipareigoti, nes praeityje yra skaudžiai nudegę. O štai dešimtadalio baimė įsipareigoti tokia didelė, kad jie net negali pagalvoti, kad likusį gyvenimą galėtų nugyventi su vienu ir tuo pačiu žmogumi.
Apklaustieji pripažįsta, kad prie nenoro įsipareigoti prisideda ir šiuolaikinės technologijos, ypač – pažinčių programėlės. Esą jose yra tiek skirtingų variantų, kad jiems sunku apsistoti ties vienu žmogumi.
Kiti atskleidė, kad nuo įsipareigojimo juos atbaido vaikystės traumos – pavyzdžiui, vieno ar abiejų tėvų netekimas, kuris siejasi su baime būti paliktiems.
Rodyti daugiau
O štai dar jaunesni žmonės turi dar kitokių priežasčių rinktis neįpareigojančius santykius. Jaunuoliai arba renkasi būti vieniši, arba būti su žmogumi, kuris nespaudžia jų įsipareigoti, nes mano, kad jiems nereikia antrosios pusė savivertei pasikelti. Taip pat jie – skirtingai nei šiek tiek vyresni už juos – bijo ne įsipareigoti, o to, kad santykiai bus nesėkmingi. Jie baiminasi, kad priims neteisingus sprendimus arba pasirinks netinkamus partnerius. Mokslininkai tikina, kad už šių baimių slypi kur kas gilesni dalykai – pavyzdžiui tai, kad įsipareigojus kitam teks atsiverti ir tam tikra prasme tapti pažeidžiamu.
Tyrėjai priduria, kad jaunajai kartai labai svarbus statusas ir finansinis stabilumas. Prieš įsipareigodami kitam žmogui, jie nori įsitikinti, kad jų partneris bus tiek pat finansiškai stabilus, kiek ir jie. Jauni žmonės vis labiau koncentruojasi į karjerą ir asmeninius tikslus, o šių dalykų jie visiškai nepasiruošę aukoti dėl santykių ar kito žmogaus. Mintis, kad gali tekti ko nors atsisakyti dėl kito žmogaus ar kažką dėl jo paaukoti, taip pat juos atbaido nuo noro kam nors įsipareigoti.
Tyrėjai pastebi ir keletą fenomenų, su kuriais vyresnės kartos nesusidūrė. Vienas jų – vėluojanti branda. Dėl įvairių socialinių pokyčių, geresnių galimybių švietimui ir kitų dalykų jaunuoliai vėliau pereina į suaugusių žmonių gyvenimą ir pasaulį. O kiti „suaugimą“ ir patys nori atitolinti, tad prieš tapdami suaugusiais žmonėmis stengiasi patirti kuo daugiau naujų dalykų, o ne nerti į santykius. Kitas fenomenas – baimė ką nors praleisti. Tai, anot tyrėjų, tiesiogiai siejasi su padidėjusiu antrosios pusės pasirinkimo galimybėmis pažinčių programėlėse.
Kuo neįpareigojantys santykiai – tokie patrauklūs?
Tarp žmonių, kuriems artėja 30-metis, ypač populiari neįpareigojančių santykių forma yra „draugai su privalumais“. Šie santykiai yra visiškai pagrįsti seksu, o ne emociniu ryšiu. Abu partneriai puikiai žino šių santykių „sąlygas“ – jokio įsipareigojimo, jausmų – tik fiziniai santykiai.
O štai jaunesnieji, kaip jau minėjome, renkasi dar kitokią – visiškai naują – neįpareigojančių santykių formą, vadinamąją „situationship“. Šiuos santykius pasirinkę žmonės elgiasi taip, tarsi būtų pora, tačiau jie nėra vienas kitam įsipareigoję. Jie gali netgi eiti į pasimatymus, kartu leisti laiką, užsiimti seksu, tačiau jie tiesiog nėra santykiuose.
„Situationship“ jaunajai kartai tokia patraukli, nes jie gali turėti visus santykių teikiamus privalumus be jokių įsipareigojimų, pažadų ar lūkesčių. O tuo pačiu žmonės gauna ir daug laisvės – jiems nereikia aukotis dėl kito žmogaus ar taikytis prie partnerio. Taip be jokios kaltės ar sąžinės graužaties jie gali rinktis save. Dėl turimos laisvės santykiuose lengviau pažinti ir savo poreikius, norus, užsiimti norima veikla, o kitam žmogui skirti tik tiek laiko, kiek pačiam norisi.
Šią santykių formą jaunosios kartos atstovai renkasi ir dėl to, kad juos tiesiog paprasčiau užbaigti. Skirtis su ilgalaikiu partneriu, kuriam buvai įsipareigojęs, emociškai yra labai sunku. O „situationship“ leidžia santykius pabaigti greitai ir „neskausmingai“ – juk tarp žmonių niekada jokio įsipareigojimo ir nebuvo.
Be to, tokie neįpareigojantys santykiai leidžia ir toliau susitikinėti su kitais žmonėmis – o tai puikiai tinka jaunuoliams, kurie nori tyrinėti save, savo seksualumą ir turėti daugiau nei vieną pasirinkimą.
