Turinys
Kuo skiriasi seksologas nuo sekso terapeuto?
Kaip žinoti, ar specialistas yra kvalifikuotas?
Ar seanso metu būna fizinis kontaktas?
Ką įsivaizduojate, išgirdę „sekso terapija“? Ar galvoje iškyla vaizdiniai apie terapeuto kabinete nusirenginėjančius žmones? O gal ji iškart asocijuojasi su prisilietimais? Visi šie vaizdiniai iškyla nemažai daliai žmonių, todėl jie jos vis dar vengia. Tyrimai atskleidžia, kad beveik pusė moterų ir trečdalis vyrų susiduria su vienokiomis ar kitokiomis seksualinio gyvenimo bėdomis, tačiau pokalbių apie jas, o ypač su sekso terapeutu jie baidosi. Tad šiandien pasistengsime įvairias stigmas ir išankstinius nusistatymus apie sekso terapiją šiek tiek sumažinti ir plačiau papasakoti, kaip ji atrodo, kuo ji naudinga ir kodėl vengdami jos žmonės gali sau dar labiau pakenkti.
Kas yra sekso terapija?
Kaip aiškina ekspertai, sekso terapija yra vienas iš pokalbių terapijos tipų. Ši terapija siekia padėti žmonėms ir poroms išspręsti įvairias medicinines, psichologines, asmenines, tarpasmenines problemas, trukdančias pilnai mėgautis santykiais bei seksualiniu gyvenimu.
Sekso terapija vyksta lygiai taip pat kaip bet kokio tipo psichologinė terapija. Specialisto kabinete kalbama apie jausmus, patirtis, nerimą keliančius dalykus. Sekso terapeutas išklauso ir, remdamasis mokslinėmis žiniomis bei sukaupta profesine patirtimi, pataria, ką reikėtų daryti, norint įveikti vienokias ar kitokias problemas. Be abejo, ar tai suveiks, priklauso tik nuo pačio žmogaus ar poros. Sekso terapeutas sesijos metu užduoda ir tam tikras užduotis – tarsi namų darbus, kurių atlikimo kokybė tiesiogiai koreliuoja su greitesniu problemos įveikimu.
Reikia nusiteikti, kad terapijos metu teks būti atviriems. Specialistas gali paklausti ir ne itin patogių klausimų, susijusių su jūsų fobijomis, nepasitikėjimu savimi, neigiamomis patirtimis. Jam prireiks papasakoti ir savo seksualinę istoriją, kad specialistas galėtų tiksliai identifikuoti esamas problemas, jų priežastis ir parinktų pačius tinkamiausius jų sprendimo būdus.
Jeigu terapijos metu specialistas numano, kad jūsų seksualinių problemų priežastys gali būti medicininės, jis nukreips jus pas tinkamiausią gydytoją ir parekomenduos specialistą.
Beje, dažnai kyla klausimų, kokie žmonės yra laukiami sekso terapeuto kabinete? Jeigu specialistas kvalifikuotas, jame bus laukiami visi suaugę žmonės, nepriklausomai nuo jų šeimyninės padėties, orientacijos ar kitų veiksnių.
Kuo skiriasi seksologas nuo sekso terapeuto?
Kadangi seksologija yra gana stigmatizuojama tema, visuomenė nėra pakankamai gerai įsigilinusi į terminų, susijusių su mokslu apie seksualumą, skirtumus. Dažnai galima išgirsti klausimą: „Ar seksologas veda terapiją?“. Tad pasistengsime atsakyti į šį ir kitus dažniausiai kylančius klausimus.
Paprastai tariant, seksologija tiria bendrą žmogaus seksualumą ir seksualinį elgesį, o šiame lauke dirbantys žmonės vadinami seksologais. S Skirtingai nei sekso terapeutai, seksologai su pacientais nedirba – jie analizuoja seksualumą ir su juo susijusius reiškinius. Žinoma, būna ir taip, kad seksologai nusprendžia pritaikyti sukauptas žinias praktikoje. Gavę atitinkamas licencijas jie imasi darbo su pacientais sekso terapijoje.
Seksologija yra rimtas mokslas, kurio mokoma akademiniame lygmenyje. Ši sritis yra pakankamai plati: daugumoje universitetų seksologijos programos studentai gilinasi į žmogaus reprodukciją, seksualinę sveikatą, meilės, seksualinių emocijų, žmonių santykių, žmogaus seksualinio atsako, nusikalstamo elgesio, seksualinių fantazijų temas. Taip pat analizuojamos teisėtumo, vertybių, įstatymų reformos, prekybos seksu, seksualinių pokyčių per visą gyvenimą, įvairovės, lyties, fetišų, noro, fiksacijų, susijaudinimo, ligų, erotikos, kultūrų klausimus, seksualinės praktikos temos.
Kaip žinoti, ar specialistas yra kvalifikuotas?
Vis tik, seksologijos sritis turi ir neaiškumų – jos teisiškai niekas nereglamentuoja, todėl kiekvienas, labiau patyręs lovoje ar santykiuose, gali imti save vadinti seksologu ar sekso terapeutu. Tad ieškant tinkamo specialisto labai svarbu pasidomėti jo kvalifikacija, darbo patirtimi ir baigtomis studijomis.
Seksologijos bakalauro ar magistro studijas siūlo tik saujelė universitetų, o Lietuvoje tokių studijų išvis nėra. Tačiau seksologu galima tapti studijuojant psichologiją, sociologiją, biologiją, visuomenės sveikatą ar antropologiją, jei studijų laikotarpiu nuolat gilinamasi į seksą, žmonių seksualinį elgesį. Daugelis rimtų seksologų šį lauką giliai analizuoja doktorantūros studijose, tad ieškant specialisto, rekomenduojame prioretizuoti aukštąjį išsilavinimą.
Ar seanso metu būna fizinis kontaktas?
Žmonės kartais galvoja, kad klinikiniai seksologai, konsultuodami individualiai ar poras, dirba „praktinį darbą“: liepia nusirengti, čiupinėja intymias zonas, ieško erogeninių taškų – būtent toks įsivaizdavimas neretai atgraso nuo lankymosi sekso terapeuto kabinete. Tad galime patikinti: sekso terapijos metu vyks tik pokalbis, be jokių fizinių veiksmų. Persikvalifikavę seksologai ir sekso terapeutai nėra sekso treneriai (apie tai – kitame paragrafe), tad pagrindinis jų darbo metodas – komunikacija. Jeigu terapeutui reikės paaiškinti ką nors grafiško, jis naudosis savo kabinete turima parodomąja vulva arba schema iš vadovėlio.
Kas yra seksualinis treniravimas?
O dabar pakalbėkime apie sekso trenerius. Kaip jau minėjome, terapeutas sprendžia iškilusias problemas per psichologinę perspektyvą. Savo ruožtu sekso treneriai tai daro praktiškai: moko pažinti savo kūną, ieško erogeninių taškų ir pan.
Individuali ar porų sekso terapija?
Kaip teigia specialistai, lankymasis specialisto kabinete vienam ir poroje labai skiriasi. Taigi spręsdami, ar eisite vienas/-a ar su partneriu/-e, labai svarbu bent minimaliai suvokti, iš ko kyla problemos. Galbūt tai yra jūsų traumos, nepasitikėjimas savimi, o galbūt – įvairūs iššūkiai nuolat purto romantinius santykius. Kai klientas vienas atkeliauja pas terapeutą, visas dėmesys sutelkiamas į jo asmenines patirtis, būseną, problemas. O štai atkeliavus porai, specialisto „klientu“ tampa jų santykiai. Paprastai tariant, terapeutai gilinasi į santykių problemas, tačiau neieško, kuris iš partnerių dėl to yra kaltas.
Kada reikėtų apsilankyti pas seksologą?
Įprasta manyti kad iškilus seksualinėms problemoms niekas negali padėti – tik jūs patys, tačiau tai – netiesa. Tačiau toks įsišaknijęs požiūris nėra vienintelė priežastis, kodėl žmonės vengia apsilankymų pas specialistą. Anot tyrimų, juos stabdo prastos žinios apie seksualinę sveikatą, baimė, kad specialistas nesilaikys konfidencialumo ir „išpliurps“ jautriausias jų paslaptis, įsitikinimas, jog terapeutas juos teis ir panašiai. Tačiau yra labai daug problemų, kurių įveikti be specialisto pagalbos gali būti neįmanoma. Štai, keletas pavyzdžių:
Žemas libido. Mažas lytinis potraukis arba žemas libido reiškia, kad norite išvengti fizinio artumo su savo partneriu. Tiek vyrams, tiek moterims seksualinį potraukį gali mažinti hormoniniai pokyčiai. Taip pat jį gali lemti fiziologinės problemos, kai kurių vaistų vartojimas, stresas, nuovargis ir panašiai. Kartais žemas lytinis potraukis gali būti tik laikina fazė, atsiradusi dėl nėštumo ar žindymo. Tačiau jei tai ši problema kankina ilgai ir kenkia jūsų santykiams su antrąja puse, verta pasikonsultuoti su terapeutu.
Neįprastas ir pernelyg dažnas seksualinis potraukis. Tai yra rimta problema ir, tikriausiai, susijusi su giliai įsišaknijusia psichologine problema. Tokia būsena gali sukelti kliniškai reikšmingą nerimą socialinėse, profesinėse ir kitose veiklos srityse. Vis dėlto, specialistų teigimu, tik pusė su tuo susiduriančių moterų ryžtasi kreiptis pagalbos.
Negalite pasiekti orgazmo. Dažniausiai tai nutinka moterims, nes vyrams ejakuliacija ir orgazmas įvyksta tuo pačiu metu. Taigi, jei orgazmas neįmanomas, nepaisant noro ir mylimo, bendradarbiaujančio bei aktyvaus partnerio, vizitas pas seksologą – būtinas.
Nesutampa jūsų ir partnerio seksualiniai norai. Gali būti, kad abu partneriai seksą ir seksualumą supranta skirtingai. Be to, bet kuris iš jūsų gali turėti žemą libido dėl tam tikrų priežasčių, kurias jau aptarėme anksčiau. Geriausia apie šią problemą kalbėtis tarpusavyje ir kaip porai apsilankyti pas seksologą. Specialistas jums padės išspręsti kylančias problemas tinkamiausiomis priemonėmis – konsultacija ar gydymu.
Esate apsėstas sekso. Jei jus nuolat kankina seksualinės mintys ir tai daro neigiamą įtaką jūsų darbui ir kasdienybei, tai gali signalizuoti apie rimtą psichologinę problemą. Kadangi ši būsena daro neigiamą įtaką gyvenimo kokybei, ignoruoti jos negalima ir būtina su specialistu aptarti sprendimo būdus.
Pasimylėję ar galvodami apie seksą jaučiate kaltę. Kai kuriuos lytiniai santykiai gali nuvesti prie kaltės jausmo ir savigraužos. Taip gali nutikti dėl prastų seksualinių patirčių praeityje, seksualinės prievartos ar kitų panašių problemų. Kad ir kokia yra jūsų problema, pokalbis su terapeutu ar seksologu gali padėti įveikti kaltę ir netgi pradėti mėgautis seksu.
Fiziologinės problemos. Vyrams seksą gali apsunkinti erekcijos disfunkcija, priešlaikinė ejakuliacija ar nesugebėjimas įsiskverbti net esant erekcijai. Dauguma jų gali būti gydomi mediciniškai. Savo ruožtu moterims lovoje kiša kitokios fiziologinės problemos, sukeliančios net skausmą: makšties sausumas, menopauzė, makšties trauma ir kitos. Šias problemas gali nustatyti ir gydyti terapeutas ar seksologas.
Rodyti daugiau
Nesate tikras, kokia yra jūsų seksualinė orientacija. Nors pasaulis liberalėja, ne visi žmonės turi pakankamai drąsos kalbėti apie savo seksualinę orientaciją, tad neretai ją slepia. Jei nežinote, kaip atskleisti seksualinės orientacijos temą arba negalite priimti savo tapatybės, pasikalbėkite su ekspertu, kuris gali padėti įveikti stigmą ir suteikti drąsos būsi savimi.
Neramina klausimai dėl lytiškumo. Nors visuomenėje galima išgirsti daug įvairiausių nuomonių apie lyties keitimą arba apskritai belytiškumą, šis reiškinys vis labiau įleidžia šaknis visuomenėje, o vakarų valstybėse netgi yra apibrėžiamas teisiškai. Jeigu susiduriate su savojo lyties identiteto paieškomis ir pats nesugebate atsakyti į gausybę kylančių klausimų, rekomenduojama kreiptis į sekso terapeutą.
Nepaisant noro, negalite užsiimti seksu. Atrodo, kad viskas tvarkoje – seksu užsiimti norite, tačiau atėjus intymiam laikui viską nutraukiate? Tai gali lemti galybė priežasčių, o padėti surasti, kuri kiša jums, padės sertifikuotas specialistas
Jeigu perskaitę visas priežastis kiek išsigandote – meskite baimes į šoną. Ne visada seksualines problemas lemia rimti sutrikimai ar praeities traumos. Kartais priežastimis tampa paprasčiausias nesusikalbėjimas su partneriu, savimi ar tiesiog sunkus gyvenimo etapas. Tačiau jeigu jaučiate, kad su problemomis susitvarkyti patys nebegalite, sekso terapija tikrai padės jas išspręsti.
