Moterų fiziologija, jų lytiniai organai senovės medicinoje ir netgi daug vėliau buvo apipinti daugybe mitų – nuo įvairių prietarų, susijusių su menstruacijų ciklu, iki fakto, kad 20 amžiaus pradžioje klasikinės psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas teigė, jog isterija yra susijusi būtent su gimda ir yra „moteriškas“ psichikos sutrikimas. Net Senovės egiptiečiai tikėjo, kad gimda gali paveikti likusias kūno dalis ir organizmo funkcionavimą. Senovės graikai manė, kad ji kūne gali judėti ir taip daryti spaudimą kitiems kūno organams.
Vis dėlto moters lytiniai organai nėra jokia mistika ar juo labiau psichinių sutrikimų šaltinis – tai iš daugybės skirtingų elementų susidedanti, sudėtinga organizmo sistemos dalis, kurios pagalba moters kūnas geba išnešioti, pagimdyti kūdikį ir jausti seksualinį malonumą.
Lytinių organų skirstymas
Pasak portalo „Health Line“, nors vartodami žodžius „vagina“ arba „makštis“, dažniausiai turime omenyje moters lytinius organus, iš tiesų tai yra tik vienas iš kelių organų, sudarančių šią moters kūno dalį.
Moters lytiniai organai skirstomi į dvi dideles grupes:
- Išoriniai
- Vidiniai
Išoriniai lyties organai
Išorinius lyties organus, dar kitaip vadinamus „vulva“ sudaro lytinės lūpos, makšties anga, klitoris ir šlaplė. Makštis yra raumenų kanalas, padengtas nervų membranomis, jis jungia gimdą ir gimdos kaklelį su išorine kūno dalimi.
Lytinės lūpos – jos skirstomos į mažąsias (lot. labia minora) ir didžiąsias (lot. labia majora):
- Didžiosios lytinės lūpos yra dvi odos raukšlės, kurios tęsiasi nuo makšties angos priekio iki jos galo. Jų funkcija – apsaugoti išorinius lyties organus.
- Mažosios lytinės lūpos taip pat atlieka apsauginę klitorio, šlapimo ir makšties angos funkciją.
Klitoris – ši lyties organų dalis išskirtinė, nes vienintelė jos funkcija yra suteikti seksualinį malonumą. Klitoris turi daugiau nei 8000 nervų galūnėlių, todėl yra labai jautrus prisilietimams ir bet kokiai stimuliacijai.
Šlaplė – latakas, jungiantis šlapimo pūslę su išore.
Rodyti daugiau
Vidiniai lyties organai
Portale „Web MD“ išsamiai paaiškinama moters vidinių lytinių organų sistema – jai priklauso kiaušidės, makštis, kiaušintakiai ir gimda.
Kiaušidės – tai mažos, ovalios formos liaukos, kuriose gaminami kiaušinėliai (moteriškos lytinės ląstelės) ir hormonai, kurie reguliuoja mėnesinių ciklą.
Gimda – šiame organe vystosi vaisius. Gimda padalinta į dvi dalis – gimdos kaklelį, kuris yra apatinė dalis, atsiverianti į makštį, ir į pagrindinį gimdos kūną, vadinamą korpusu. Jis gali lengvai išsiplėsti, kad galėtų išlaikyti besivystantį kūdikį. Kanalas, einantis per gimdos kaklelį, leidžia patekti į moters kūną spermai ir ištekėti kraujui menstruacijų metu.
Kiaušintakiai – tai vidiniai lytiniai latakai, kuriais iš kiaušidžių kiaušialąstė keliauja į gimdą.
Makštis – daug funkcijų atliekantis organas, jungiantis gimdos kaklelį su lytiniu plyšiu. Gimdymo metu makštis tampa gimdymo kanalu, pro kurį kūdikis atkeliauja į išorinį pasaulį. Lytinių santykių metu varpos ir makšties trintis gali sukelti orgazmą, po ejakuliacijos vyro sperma susikaupia viršutinėje makšties dalyje – tai sukuria sąlygas apvaisinimui. Tiesa, orgazmą pasiekti galima žaidžiant pirštais arba sekso žaislais, ypač tam tinka vibratoriai.
Kaip išlaikyti makštį sveiką ir švarią?
„Health Line“ pateikia 8 patarimus, kaip teisingai rūpintis intymių vietų higiena:
- Neplaukite makšties tiesiogiai duše – taip galite netyčia išplauti gerąsias makšties bakterijas, kurios palaiko tinkamą pH lygį.
- Neskuskite gaktos plaukų – jie atlieka svarbias apsaugines funkcijas, sumažina prakaitavimą.
- Atsargiai rinkitės lubrikantą – kai kurie iš jų turi ingredientų, kenksmingų kūnui (glicerinas, parabenai, kvapikliai, nenatūralūs aliejai, dažikliai).
- Rinkitės draugiškus kūnui sekso žaislus – iš silikono, stiklo, keramikos, nerūdijančio plieno.
- Saugokitės sekso metu – naudokite prezervatyvus, reguliariai tikrinkitės dėl LPL (lytiškai plintančių ligų).
- Šlapinkitės po sekso – tai padės pašalinti iš makšties bakterijas.
- Dėvėkite kokybiškus apatinius – puikiai tiks medvilnė. Ji turi drėgmę sugeriančių savybių, tai sumažina bakterijų atsiradimo tikimybę.
- Miegokite nuogi – kad ir kokius natūralius apatinius dėvėtumėte, naktį miegojimas nuogiems palengvina makšties kvėpavimą ir užtikrina tinkamą pH.
Kas vyksta organizme menstruacinio ciklo metu?
Nors menstruacijos yra natūralus, kiekvieną mėnesį merginų ir moterų organizmuose vykstantis procesas, daugelis jų nėra susipažinusios su mėnesinių ciklo stadijomis. Vidutinė vieno ciklo trukmė – 29 dienos. „Better Health“ portale išsamiai aprašoma kiekviena ciklo dalis. Žinojimas, kas vyksta per kiekvieną iš jų, padeda geriau suprasti savo fizinę ir emocinę savijautą mėnesio eigoje.
Menstruacijos – sustorėjusios gimdos gleivinės pašalinimas per makštį. Menstruaciniame skystyje yra kraujo, gimdos gleivinės ląstelių (endometriumo ląstelių) ir gleivių. Vidutinė menstruacijų trukmė – nuo 3 dienų iki 1 savaitės. Gana dažnai pirmosiomis menstruacijų dienomis jaučiamas silpnumas, nuovargis, nuotaikų kaita.
Folikulinė fazė – ji prasideda pirmąją menstruacijų dieną ir pasibaigia ovuliacija. Kiaušidėse pradeda bręsti folikulai, jie auga ir pradeda gaminti estrogeną, gimdos gleivinė pradeda atsinaujinti ir storėti. Kai pasibaigia menstruacijos, galite jausti, kad energija po truputį grįžta, geresnė dėmesio koncentracija ir atmintis.
Ovuliacija – ši fazė vyksta maždaug ciklo viduryje, jos metu moters organizme yra didžiausia estrogeno koncentracija. Folikulas galutinai subręsta ir plyšta, gimdos gleivinė dar labiau sustorėja, pasiruošdama priimti kiaušinėlį. Ovuliacijos dieną (kai folikulas plyšta) yra palankiausias metas pastoti. Šioje fazėje moterys dažniausiai būna geros nuotaikos, atsiranda didelis noras socializuotis, bendrauti. Taip pat pastebimas suaktyvėjęs lytinis potraukis.
Liuteininė fazė – šioje fazėje plyšęs folikulas virsta struktūra, vadinama geltonkūniu. Jis, kartu su estrogenu, pradeda išskirti ir progesteroną. Šis hormonų derinys palaiko sutirštėjusią gimdos gleivinę, kol prie jos prisitvirtins apvaisintas kiaušinėlis. Jei nėštumas neįvyksta, gleivinė pašalinama ir ciklas kartojasi – įvyksta mėnesinės. Šioje fazėje moterys gali būti dirglios, piktos, pasireiškia stiprūs nuotaikų svyravimai, nugaros skausmas – tai vadinama priešmenstruaciniu sindromu (PMS). Jį galima aiškinti tuo, kad smegenys šiuo laikotarpiu gamina mažiau serotonino, dar kitaip vadinamo laimės hormonu. Daugumai moterų PMS prasideda nuo 4 iki 10 dienų prieš mėnesines.
Mitai apie mėnesines
Kiekvienoje pasaulio šalyje dar vis galima aptikti pačių keisčiausių mitų apie menstruacinį ciklą. Tai tik patvirtina faktą, kad šis natūralus fiziologinis procesas dar vis per daug mistifikuojamas. Mobiliosios menstruacinio ciklo sekimo aplikacijos „Clue“ tinklaraštyje pateikiami įvairūs mitai apie mėnesines, surinkti iš skirtingose pasaulio šalyse gyvenančių programėlės vartotojų.
Jungtinė Karalystė
- Tamponai gali suplėšyti mergystės plėvę;
- Negalima maudytis;
- Negalima dažyti ar kitaip chemiškai paveikti galvos plaukų;
Nepalas
- Negalima su niekuo turėti kontakto;
Izraelis
- Jei pirmųjų mėnesinių metu jums trenks į veidą, visą gyvenimą turėsite ant skruostų gražų raudonį;
Kolumbija
- Negalima gerti šaltų gėrimų, nes jie pablogins menstruacinius spazmus;
- Negalima plauti plaukų arba jų kirpti;
Lenkija
- Seksas per mėnesines gali nužudyti jūsų partnerį;
Rumunija
- Negalite liesti gėlių, nes jos nužydės greičiau;
Malaizija
- Prieš išmesdami higieninį įklotą turite jį išplauti, kitaip jums vaidensis;
Indija
- Negalima įeiti į virtuvę ar gaminti maisto kitiems žmonėms;
- Negalima įeiti į maldos namus;
- Jei norite būti visiškai švari, turite plaukus plauti pirmąją mėnesinių dieną, tačiau jei juos plausite, jūsų kraujavimas bus mažesnis, o tai paveiks vaisingumą ateityje;
Meksika
- Reikėtų vengti šokimo pagal aktyvų ritmą norint apsaugoti savo gimdą;
Brazilija
- Negalima vaikščioti basomis;
Filipinai
Pirmų mėnesinių metu reikia nusiplauti veidą mėnesinių krauju, jeigu norite turėt skaisčią odą;
Bolivija
- Negalima sūpuoti kūdikių, kitaip jie susirgs.
