Nors šiandien Vakarų visuomenėse priimtiniausi monogaminiai santykiai, taip tikrai nėra visur. Egzistuoja daug santykių formų, kurias pripažįsta skirtingos kultūros. Štai, pavyzdžiui, kai kuriuose regionuose populiari poligamija, kurią pasirinkę žmonės gali susituokti ne su vienu, o keliais asmenimis. Tad šiandien pasistengsime atsakyti į keletą klausimų apie vakariečiams ne visada suprantamą poligamiją: kur ši santykių forma yra populiariausia? Kodėl ją žmonės išvis renkasi? Ar poligamiją galima prilyginti išdavystei?
Anksčiau keistai žvelgė į monogaminius santykius
Pirmiausia, trumpai susipažinkime su poligamijos istorija. Įdomu tai, kad nors mums, vakariečiams, šiandien poligamija atrodo gana neįprasta santykių forma, išties ji žmonijos istorijoje gyvuoja kur kas ilgiau nei monogamija. Ištisus šimtmečius žmonės mėgavosi poligaminiais santykiais, o monogamija tapo priimtina sąlyginai neseniai.
Poligamijos ištakų galima rasti senovės hebrajų, Kinijos, indų civilizacijose. Taip pat poligaminiais santykiais mėgavosi čiabuviai Amerikos gyventojai, senovės graikai, Vakarų Afrikoje įsikūrę žmonės. Tiesa, daug kur poligaminiai santykiai buvo leidžiami tik vyrams. Pavyzdžiui, hebrajų vyrai galėjo turėti kelias žmonas, tačiau moteris šiukštu negalėjo ištekėti daugiau nei vieną kartą – tai buvo laikoma išdavyste.
O štai senovės kinai poligamiją praktikavo itin įdomiu būdu. Vyras ne tik galėjo turėti keletą žmonų – buvo laikoma, kad jo vaikai turi kelias motinas. Daugiausia jis galėjo turėti keturias žmonas. Pirmoji žmona buvo laikoma oficialia, didžiąja motina, o kitos – neoficialiomis mamomis. Jas vaikai vadindavo „mažosiomis mamomis“ arba „tetomis“.
Beje, nors čiabuviai amerikiečiai plačiai propagavo poligamiją, šiuolaikinėje istorijoje Jungtinėse Valstijose ši santykių forma dažnai asocijuojama su mormonų bažnyčia. Dar XIX amžiaus viduryje šios religijos išpažinėjai savo bažnyčios doktrinoje integravo praktiką, nurodančią, kad vyrai gali turėti keletą žmonų. Tiesa, šia teise mormonai džiaugėsi neilgai – maždaug 30 metų. 1882 m. Jungtinės Valstijos uždraudė poligamiją, o bažnyčia turėjo oficialiai išbraukti ją iš bažnyčios doktrinos. Vis tik, nors legaliai poligamija čia draudžiama, mormonai savo uždarose bendruomenėse ją vis dar praktikuoja.
Dabar tik maždaug 2 procentai visos pasaulio populiacijos gyvena poligaminėse šeimose. Poligamija yra uždrausta daugelyje pasaulio šalių, nes, kaip teigia Jungtinės Tautos, tokia santykių forma pažeidžia moterų teises ir jas žemina. Santuoka su keliais skirtingais asmenimis yra nelegali Jungtinėse Valstijose, Kinijoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungoje. Vis tik kai kur ji yra legali – kai kuriose Vidurio Rytų ir Azijose vietovėse. Afrika yra pasiskirsčiusi – štai Vakarų Afrikoje ji nėra legali, tačiau vis tiek plačiai praktikuojama, ypač ten, kur dominuojanti religija yra islamas, mat musulmonams vyrams leidžiama turėti iki keturių žmonų.
Egzistuoja skirtingos poligamiijos formos
Vis tik nors poligamija – santuoka su keliais skirtingais žmonėmis – yra nelegali daugelyje pasaulio valstybių, visose šalyse legalios kitos santykių formos, leidžiančios mylėti ne vieną asmenį. Tad susipažinkime, kokios poligamijos formos yra legalios, o kokios – ne, ir kuo gi jos skiriasi.
Poliginija – ši santykių forma leidžia vyrui turi keletą skirtingų žmonų. Šis terminas yra praktiškai poligamijos sinonimas, mat būtent tokia ne monogaminių santykių forma – kai vyrai gali turėti keletą žmonų – yra dažniausiai sutinkama.
Poliandrija arba daugvyrystė – daug rečiau visuomenėse sutinkama poligamijos forma, leidžianti moterims ištekėti už kelių skirtingų vyrų.
Grupinė santuoka – tai yra poligamijos forma, kai keli vyrai ir moterys yra santuokoje su vienas kitu. Ji – mažiausiai populiari iš visų poligamijos formų.
Taip pat egzistuoja poliamorija – vienintelė poligamijos forma, legali net tose valstybėse, kur poligamija yra uždrausta. Ji nuo poliginijos ar poliandrijos skiriasi tuo, kad žmonių nesaisto santuoka, todėl vyriausybės negali kontroliuoti santykių. Paprastai tariant, poliamoriją praktikuojantys žmonės tiesiog yra įpareigojančiose santykiuose su keliais skirtingais žmonėmis.
Poliamorija – neištikimybė?
O kaip šie santykiai veikia ir ar juos galima laikyti neištikimybe savo partneriui? Ekspertai tikina, kad poliamorija ir neištikimybė neturi nieko bendro. Esą jei žmogus turi keletą partnerių ir propaguoja poliamorinius santykius, visos pusės turi apie esamą situaciją žinoti viską – kiek yra partnerių, kokie yra santykiai su jais ir panašiai. Mat, kaip teigia jie, poliamorijos pagrindas yra atvirumas, komunikacija tarp partnerių, atsižvelgimas į visų susijusių pusių jausmus. Poliamoriniuose santykiuose esantys žmonės turi nusistatyti savo ribas, taisykles ir jų laikytis.
Pasitaiko, kad žmonės poliamoriją naudoja kaip pasiteisinimą. Pavyzdžiui, žmogus, monogamiškai įsipareigojęs tik vienam žmogui, užmezga santykius su trečia šalimi, o tada bando teisintis, jog jis propaguoja poliamoriją. Esą tai yra tiesiog išdavystė, mat poliamoriniai santykiai gali egzistuoti tik tada, kai su tuo sutinka visos įsitraukusios pusės.
Vis dėlto, seksologai pastebi, kad išdavystės nėra svetimos ir poliamoriniuose santykiuose. Pavyzdžiui, su savo sutuoktiniu ar pagrindiniu partneriu jie sutaria, kad su antru ar trečiu žmogumi jie niekada nesantykiaus jų lovoje, tačiau ši taisyklė yra sulaužoma. Tai esą gali būti laikoma išdavyste, mat sulaužomas pasitikėjimas ir nustatytos ribos.
Ekspertai teigia, kad dažniausiai poliamoriniuose santykiuose esantys žmonės sudaro tarsi „Santykių sutartį“, kurioje aptaria visus scenarijus, lūkesčius, taisykles ir ribas. Dažniausiai poliamoriniuose santykiuose nėra taisyklių lytiškai nesantykiauti su kitais žmonėmis, tad seksualinis kontaktas nelaikomas neištikimybe, tačiau savo partnerį ar partnerius jie gali išduoti nesilaikydami numatytų taisyklių.
Specialistai pastebi ir keletą dalykų, svarbiausių poliamoriniuose santykiuose esantiems žmonėms. Visų pirma, kaip jau minėjome, svarbiausia – komunikacija, atvirumas ir aiškių ribų nubrėžimas tarp visų partnerių. Taip pat svarbu lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti, mat kitaip išlaviruoti tarp skirtingų santykių ir žmonių gali būti sunku. Be to, reikia nepamiršti tinkamai pasirūpinti savimi ir savo emocine sveikata – pirmiausia, pasiduoti ne jausmams ar aistroms, o pagalvoti, ar turite pakankamai vidinių resursų, reikalingų norint išlaikyti keletą santykių.
Kodėl žmonės renkasi įsipareigoti keliems žmonėms?
O kodėl žmonėms reikia tokių santykių? 2021 m. Tarptautinės sekso tyrimų akademijos mokslininkai atliko tyrimą, kuriame apklausė poliamorinius santykius pasirinkusius žmones. Jie pateikė keletą priežasčių, dėl kurių jiems toks santykių modelis yra priimtinas.
Viena jų – autonomija. Esą galimybė mylėti keletą skirtingų žmonių jiems suteikia laisvės patiems rinktis, kokie santykiai ar seksualiniai ryšiai jiems yra priimtini, nesivadovaujant primestomis visuomenės normomis. Taip pat – įsitikinimai ir vertybės. Kai kurie jų tiki, kad monogamija yra dirbtinė santykių forma, varžanti žmones.
Tarp priežasčių – ir noras tyrinėti savo seksualumą bei patenkinti visus seksualinius poreikius. Respondentai taip pat išskyrė, kad poliamoriniai santykiai padeda asmeniniam tobulėjimui, augimui. Tai esą padeda augti tiek kiekvienam žmogui individualiai, tiek ir sutvirtinti partnerius siejantį ryšį.
Kai kurie tokius santykius renkasi dėl grynai pragmatinių priežasčių, norėdami išsaugoti savo pagrindinius santykius. Esą poliamorija padeda jiems lengviau ištverti juos skiriantį atstumą ar kitas laimingiems santykiams trukdančias aplinkybes ir suteikia tai, ko tuo metu negali pagrindinis partneris.
