Pornografija – turbūt viena iš daugiausiai prieštarų visuomenėje sulaukianti tema. Daugybė žmonių žiūri, klauso ar skaito pornografinį turinį. Kita dalis kategoriškai teigia, kad pornografijos industrijos daroma žala yra didžiulė ir prieš ją kovoja. Iš esmės pornografija nėra savaime blogas dalykas. Svarbu, kokią vietą ji užima mūsų seksualiniame gyvenime, ar netrukdo kasdienybėje ir neišsivysto į priklausomybę, kokį pornografinį turinį vartojame. Kad ir kaip bebūtų, apsimesti, kad ši industrija neegzistuoja, neįmanoma – žurnalo „Forbes“ internetiniame tinklapyje rašoma, kad per 2019 metus pornografijos gigantą „Pornhub“ aplankė 42 bilijonai žmonių. Vadinasi, net 115 milijonų per parą.
Kas yra pornografija?
Žmogaus kūno, seksualinio akto vaizdavimą ir seksualinį turinį skulptūroje, dailėje, kine, literatūroje ar kitose medijose, skirtą sukelti seksualinį jaudulį, galima būtų apibrėžti kaip pornografiją. Šis žodis kilęs iš senovės graikų „pornē“ (liet. prostitutė) ir „graphein“ (liet. rašyti), o kalboje pirmą kartą užfiksuotas 19 amžiaus Prancūzijoje. Anksčiau pornografija buvo prieinama tik aukštuomenei, jos platintojai nebūdavo patraukiami baudžiamojon atsakomybėn. Kai spauda tapo prieinama plačiajai visuomenei ir erotinis turinys pradėtas „reklamuoti“ visiems, pornografijos platinimą ėmė riboti teisinė sistema.
Tikriausiai daugelis iš mūsų su pornografija susipažino dar vaikystėje. Pradinėse klasėse būdavo nors vienas klasiokas, kuris rasdavo slaptą kasetę tėvų kambaryje, o vėliau ją rodydavo savo draugams po pamokų. Tokia šleikštulio, smalsumo ir gėdos persmelkta pirmoji pažintis su lytiniais santykiais, nuogu kūnu matyt ne vienam paliko gilią žymę pasąmonėje. Vis dėlto šiek tiek stebina faktas, kad pornografinis turinys pasaulyje yra vartojamas taip masiškai.
Juk norėdami valgyti nežiūrime, kaip valgo kiti, kad pasisotintume, tad kodėl kitų žmonių lytinio akto stebėjimas gali jaudinti? Įdomu tai, kad šį fenomeną galima paaiškinti moksliškai. 2008 metais prancūzų mokslininkas Harold Mouras kartu su kolegomis išsiaiškino, kad už susijaudinimą stebint lytinį aktą atsakingi veidrodiniai neuronai. Tyrimų rezultatus jie publikavo straipsnyje „Activation of mirror-neuron system by erotic video clips predicts degree of induced erection: an fMRI study“.
Kodėl žmonės žiūri pornografiją?
Nors pornografijos rūšių yra daug, pirmiausia šį turinį asocijuojame su vaizdo įrašais, vizualine medžiaga. Tokio turinio matyt daugiausia rastume ir interneto platybėse. Tiesa, vis labiau populiarėja ir audio pornografija, kurioje nėra vaizdo, tik garsas. Amerikiečių seksologė Carol Queen teigia, kad toks pornografijos žanras išlaisvina vaizduotę, be to, jis „nešiojamas“, įrašų klausymas viešoje erdvėje per ausines gali sukelti papildomą susijaudinimą. Vis dėlto pornografinį turinį, nesvarbu, kokios rūšies, vartojame ne tik dėl savo neuronų, tam yra ir kitų priežasčių, pavyzdžiui:
Pornografija kaip eskapizmo forma – dažnai apimti sunkių emocijų siekiame nuo jų pabėgti, nes išbūti su savo mintimis yra sudėtinga. Valandų valandas be tikslo naršome internete, nuolat užkandžiaujame ir kitaip bandome save prablaškyti. Pornografija gali tapti vienu iš būdų pabėgti nuo realybės ir nusiraminti, ypač tada, kai žmogus nėra pajėgus sukurti tvirtų romantinių santykių ir emocinio ryšio, ilgisi fizinio kontakto. Pornografinis turinys gali pasiūlyti vienkartinę, kelias ar keliolika minučių besitęsiančią, žmogiško ryšio iliuziją.
Pornografija padeda pažinti savo kūną – dėl skurdaus lytinio švietimo Lietuvoje, pornografija dažnai yra vienintelis būdas susipažinti su savo ir kito žmogaus seksualumu, be to, 21 amžiuje dar ir labai paprastai prieinamas. Toks prieinamumas turi ir pliusų, ir minusų.
Pornografija = masturbacija – turbūt viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės žiūri pornografiją, yra lytinio susijaudinimo stimuliavimas. Iš esmės tai nėra nieko blogo, kol nesuformuoja tokio įpročio, kad su būdama partneriu arba vienas, žmogus nebegali susijaudinti. Be to, masturbacija, o ypatingai masturbatoriai gali puikiai pasitarnauti tobulinant savo technikas lovoje.
Rodyti daugiau
Romantinių santykių paįvairinimas – dažnai pornografinį turinį žiūri poros kartu, taip norėdami įnešti į santykius naujovių, galbūt išbandyti tai, ką mato vaizdo įrašuose.
Pornografijos grėsmės
Nors priežasčių žiūrėti pornografiją – daugybė, nereikėtų pamiršti, kad visur reikalingas saikas ir sveika nuovoka. Kai pornografija tampa pirmuoju ir vieninteliu šaltiniu, supažindinančiu su seksualiniais santykiais, ilgainiui žmogus gali sau ir kitiems pradėti kelti nerealistiškus kūno standartus, nuolat save lyginti su porno aktoriais. Tai veda į žemą savivertę ir problemas seksualiniame gyvenime. 2018 metais publikuotame tyrime „When Pornography Use Feels Out of Control“ rašoma apie tai, kad tyrimo dalyviai, žiūrėję labai daug pornografinio turinio, dažniau pranešė jaučiantys, jog nekontroliuoja savo gyvenimo ir yra nepatenkinti romantiniais santykiais. Nereikia pamiršti – tai, ką matome porno filmuose, yra netikra ir suvaidinta. Fantazijos ir jų išpildymas aikštelėje labai skiriasi nuo realaus gyvenimo.
Be nerealistiško kūno vaizdavimo, pornografija gali iškreipti ir požiūrį į patį seksą. Masinė pornografijos industrijos produkcija, deja, dar vis orientuota į vyro malonumą. Moteris labai dažnai tampa tik įrankiu tam tikroms fantazijoms išpildyti, ką jau kalbėti apie tai, kad vaizdo įrašuose labai retai pamatysite vyro veidą, o moterų aktorių veidų niekas nė nebando slėpti – tai dar vienas įrodymas, kad viskas matoma tarsi tik vyro akimis. Tai dar viena priežastis, kodėl masinė pornografija neturėtų tapti lytinio švietimo šaltiniu.
Kita pornografijos grėsmė – priklausomybė, kurią itin dažnai akcentuoja prieštaringai vertinama organizacija „Fight the New Drug“ (liet. Kova su nauju narkotiku), kovojanti su pornografija ir matanti ją kaip visuomenės sveikatos problemą. Priklausomybė nuo pornografijos, kaip ir bet kuri kita priklausomybė, verčia žmogų izoliuotis nuo sociumo, trukdo gyventi pilnavertį gyvenimą, dėl to kenčia santykiai su aplinkiniais, tampa nebeįmanoma turėti lytinių santykių realiame gyvenime, nes sujaudinti gali tik kompiuterio ekrane vaidinantys aktoriai. Tai ilgainiui iššaukia ir erekcijos disfunkciją. Priemonė, turėjusi stimuliuoti lytinį susijaudinimą pradeda veikti visai atvirkščiai.
Teigiama pusė
Žinoma, nereikia galvoti, kad pornografija yra grynas blogis. Kaip jau minėta teksto pradžioje – svarbiausia saikas ir fakto, kad tai nėra realybė, įsisąmoninimas. Pornografija gali daryti teigiamą poveikį tiek porai, tiek žmogui, nesančiam santykiuose.
Pornografija normalizuoja mūsų aistras – žmonių seksualiniai poreikiai, fantazijos, norai yra labai individualus ir varijuojantis dalykas. Kartais mums gėda pripažinti sau ar kitiems, kad fantazuojame apie vienus ar kitus dalykus, svarstome, ar tai normalu. Pornografijos žanrų tiek daug, kad rastume vaizdo įrašų turbūt kiekvienai seksualinei fantazijai iliustruoti, tai padeda suprasti, kad nesame „nenormalūs“.
Pornografija padeda tyrinėti savo seksualinę tapatybę – 2017 metų straipsnyje „Enjoyment, Exploration and Education: Understanding the Consumption of Pornography among Young Men with Non-Exclusive Sexual Orientations“ publikuoto tyrimo rezultatai rodo, kad pornografija, ypač jauniems žmonėms, gali būti būdas geriau pažinti save ir savo seksualinę tapatybę, orientaciją ir t.t. Tai ypač svarbu aplinkoje, kur vyrauja konservatyvus požiūris, sunku užmegzti diskusijas apie seksualumą.
Pornografinis turinys gali padėti atrasti naujų dalykų – tai turbūt labiausiai pritaikoma jauniems žmonėms, kurie tik pradeda lytinį gyvenimą ir ilgalaikiuose santykiuose esančioms poroms, kurios jaučia rutiną. Iš pornografijos galima išmokti ne tik neigiamų dalykų, bet ir naujų sekso pozų, vietų, kur galima mylėtis, dažnai tai gali tapti paskatinimu išbandyti sekso žaislus.
Galite mėgti, galite nekęsti
Argumentų, kodėl pornografija gali kelti grėsmę visuomenei – daugybė. Lygiai taip pat gausu ir teigiamų jos pusių. Visiškai normalu užimti bet kurią poziciją. Svarbiausia įsisąmoninti faktą, kad nėra jokių tobulų kūnų ar tobulo sekso – viskas, ką matote ekrane, nėra realybė, todėl neturėtumėte lygintis. Kaip ir visuose pasirinkimuose, taip ir pornografijoje galima ieškoti alternatyvų, nebūtina žiūrėti vien turinio, kur moteris vaizduojama kaip objektas. Viena iš garsiausių feministinio porno kūrėjų – švedė Erika Lust. Ji kuria filmus, orientuotus į moters malonumą, daug dėmesio skiria skoningiems vizualiniams sprendimams, kitaip nei masinės pornografijos kūrėjai.
Jeigu jaučiate, kad žiūrite pornografijos daugiau, nei norėtumėte, tai turi įtaką jūsų santykiams ir pastebite, kad lūkesčiai iš seksualinių santykių tampa nerealistiški, jaučiate nuolatinę kaltę, nebijokite kreiptis pagalbos į psichologus. Tai visai nėra gėdinga, kaip ir bet kokia kitą priklausomybę, ją galima įveikti.
