Lytiškai plintančios ligos visada buvo ir yra nepatogi, gėdinga tema, apie kurią kalbėti nesinori. Mokyklose trūksta kokybiško lytinio švietimo, o ir apsilankę pas gydytojus dažnai nusiviliame, nes jaučiame, kad kalbėdami kai kuriomis temomis būsime nulydėti kreivu žvilgsniu. Vis dėlto apie lytiškai plintančias ligas, tarp jų ir sifilį, kalbėti būtina. Ir kalbėti ne tik tada, kai liga kaip faktas jau įrašyta mūsų ligos istorijoje, bet skatinti jų prevenciją, pateikti aiškią, konkrečią informaciją apie saugius lytinius santykius ir apsaugos priemones.
Sifilis – lytiškai plintanti infekcinė liga, kurią sukelia bakterija blyškioji Treponema (lot. Treponema pallidum). Ji neplinta naudojantis tuo pačiu tualetu, vonia ar valgant iš tų pačių indų, kaip ir sergantysis. Išgydytas sifilis neatsinaujina, tačiau juo susirgti ir vėl įmanoma. Dažniausiai užsikrečiama nesaugių lytinių santykių metu, kartais infekcija gali būti perduota dar negimusiam kūdikiui iš užsikrėtusios motinos. Liga prasideda nuo neskausmingos opos, atsiradusios ant lytinių organų, burnoje ar išangėje. Sifilis plinta palietus infekuotą vietą. 2018 metais JAV užkrečiamų ligų kontrolės ir prevencijos centrai pateikė duomenis, kad 64 procentai sifilio atvejų buvo užfiksuoti vyrų, kurie lytiškai santykiavo su vyrais, organizmuose. Vis dėlto atvejų skaičius tarp heteroseksualių vyrų ir moterų taip pat auga.
Šiek tiek istorijos
Nuo pat 15 amžiaus, kai liga pirmą kartą paminėta rašytiniame šaltinyje, ji buvo laikoma didžiule gėda. 1495 metais italų gydytojas Nicolò Squillaci viename iš savo laiškų rašė: „Nemalonus niežėjimas ir stiprus sąnarių skausmas, odoje iškilę smulkūs raudoni patinimai. Tai dažniausiai prasideda intymiose kūno vietose. Nieko negali būti rimčiau už šį prakeiksmą, šį barbarų nuodą“.
Italų poetas Giralamo Fracastoro pirmasis šią ligą pavadino „sifiliu“. 1530 metais paskelbtame eilėraštyje tokiu pačiu pavadinimu, Sifilis yra veikėjas, kuris papiktina saulės dievą Apoloną. Jis prakeikia veikėją siaubinga liga, kuri plinta vietovėje, kur Sifilis gyvena, ir užkrečia net karalių. Manoma, kad faktas, jog eilėraštyje suserga ir karalius, siekė parodyti tų laikų gyvenimą. Sifiliu galimai sirgo daugybė politinių lyderių, menininkų ir rašytojų, tokių kaip Liudvigas van Bethovenas, Oskaras Vaildas ar Napoleonas Bonapartas.
Simptomai ir ligos eiga
Sifiliui būdingos keturios stadijos: pirminė, antrinė, latentinė ir tretinė. Kiekviena iš stadijų turi skirtingus simptomus, tačiau reikėtų nepamiršti, kad bet kurioje stadijoje ryškių simptomų gali ir nesijausti.
- Gerklės skausmas
- Karščiavimas
- Limfmazgių padidėjimas
- Raumenų skausmas
- Kietos, neskausmingos odos opos
- Limfmazgių sukietėjimas
- Rausvas viso kūno bėrimas
Pirminė stadija – prasideda po 3 ar 4 savaičių po to, kai bakterija patenka į organizmą. Šiai stadijai būdingos nedidelės, neskausmingos opos, vadinamos šankeriu. Šankeris atsiranda būtent toje vietoje, kur į organizmą pateko infekcija. Nors opa atsiranda vidutiniškai po trijų savaičių, tai gali užtrukti ir iki 90 dienų. Daugelis užsikrėtusių asmenų šankerio gali net nepastebėti, nes jis neskausmingas ir gali atsirasti sunkiai matomoje vietoje.
Antrinė stadija – prasideda maždaug po dviejų mėnesių, ji pasižymi odos bėrimais ir gleivinės pažeidimu. Sifiliui būdingas bėrimas – raudonos ar rausvos spalvos dėmelės, atsirandančios dažniausiai ant delnų ar pėdų. Paprastai jos nesukelia niežulio. Kiti antrinės stadijos simptomai – galvos skausmas, nuovargis, karščiavimas, krentantis svoris, plaukų slinkimas ir sąnarių skausmas. Ši stadija ypač pavojinga dėl to, kad simptomai gali išnykti, net jeigu liga ir negydoma. Be to, dėl gana universalių simptomų, jie dažnai supainiojami su kitomis ligomis.
Latentinė stadija – negydoma liga pereina į nematomą, besimptomę stadiją, tačiau bakterija žmogaus kūne dar vis yra. Ši stadija gali trukti kelis metus ar net dešimtmetį, vėliau pereidama į tretinę stadiją.
Tretinė stadija – nuo 15 iki 30 procentų žmonėms, kurie nesigydo, išsivysto vėlyvoji ligos stadija. Šioje stadijoje bakterija daro žalą akims, centrinei nervų sistemai, širdžiai, kepenims, kaulams ir sąnariams.
Kaip liga nustatoma ir gydoma?
Sifilis yra gana sudėtingai nustatoma liga, bet jeigu jaučiate nors kelis simptomus ir esate rizikos grupėje (pavyzdžiui, turite daug skirtingų partnerių, sekso metu nenaudojate apsaugos priemonių), nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jis atliks išsamų kraujo tyrimą. Jei turite opą, mėginį paims iš jos. Jei gydytojas įtaria, kad turite centrinės nervų sistemos problemų, gali prireikti lumbalinės punkcijos, kurios metu tyrimui bus paimamas smegenų skystis iš stuburo. Jeigu esate nėščia, gydytojas profilaktiškai gali ištirti jus dėl sifilio, nes bakterija gali būti organizme jums to net nežinant. Taip išvengiama vaisiaus užsikrėtimo įgimtu sifiliu dar būnant įsčiose.
Pagrindinis sifilio gydymo būdas nepakitęs nuo senesnių laikų – veiksmingas gali būti tik penicilinas. Jei esate užsikrėtę trumpai nei metus, gali užtekti ir vienos penicilino injekcijos. Jei sergate ilgiau, prireiks ilgesnio gydymo. Esant alergijai penicilinui, galima skirti kitų antibiotikų – eritromicino ar doksiciklino. Gydymo metu asmenys privalo susilaikyti nuo lytinių santykių, kol odos ir gleivinės pažeidimai visiškai išnyksta.
Taip pat būtina ištirti visus sergančiojo lytinius partnerius. Net jei tyrimų rezultatai neigiami, visiems partneriams, turėjusiems lytinių santykių su užsikrėtusiu asmeniu per paskutinius 4 mėnesius, skiriamas prevencinis gydymas. Visiškai sėkmingai išgydytas gali būti tik ankstyvasis (pirminis ir antrinis) sifilis. Vėlyvojo sifilio stadijoje organai ir audiniai būna pažeisti negrįžtamai.
Prevencija
Nors pagrindinė ir vienintelė užtikrinta prevencija nuo šios ir kitų lytiškai plintančių ligų yra susilaikymas, žinoma, tai šiuolaikiniame pasaulyje sunkiai įgyvendinama užduotis. O ir nebūtina, nes seksualiniai santykiai neturėtų kelti baimės, o atvirkščiai, suteikti malonumą ir džiaugsmą. Būtent dėl to reikalingas kokybiškas lytinis švietimas, kuris ne gąsdintų, o paaiškintų pagrindinius saugaus sekso principus.
Tam, kad apsaugotumėte save ir kitus:
- Lytinių santykių metu naudokite apsaugines priemones (tai galioja ne tik vaginalinei, bet ir oralinei, analinei sueičiai).
- Jeigu esate ne monogaminiuose santykiuose ar dažnai keičiate partnerius, reguliariai atlikite LPL (lytiškai plintančių ligų) tyrimus ir įsitikinkite, kad jūsų partneriai daro tą patį.
- Nesidalinkite sekso žaislų su kitu žmogumi.
Paplitimas Lietuvoje
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis (ULAC), 2019 metais Lietuvoje užregistruota 117 sifilio atvejų. Sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų 2019 m., lyginant su 2018 m., sumažėjo nežymiai – nuo 4,6 iki 4,2 atvejo. Pagal amžių beveik pusė (47,9 proc.) pernai susirgusių sifiliu sudarė jauni, 25–39 metų amžiaus asmenys, daugiausiai vyrai, miestų gyventojai. Penkiems asmenims buvo nustatytas vėlyvasis sifilis.
Kalbėti nemalonu, bet būtina
Tik garsiai kalbėdami ir profilaktiškai tikrindamiesi nuo lytiškai plintančių ligų, galėsime jų išvengti. Kad ir kaip nejauku būtų, reikėtų suprasti, kad LPL yra lygiai tokios pat ligos kaip ir visos kitos. Mylėti save reiškia rūpintis ir savo sveikata. Kokybiškas lytinis švietimas turėtų mus ne įbauginti ir gėdinti, o kviesti pažvelgti į savo kūną ir seksualumą iš visų pusių, suteikti informacijos, kaip džiaugtis juo saugiai.
