Daugiau nei 20 metų – tiek laiko homoseksualumą Amerikos psichiatrų asociacija laikė psichikos sutrikimu. Tačiau prasidėjus LGBTQ+ aktyvistų judėjimams ir protestams situacija ėmė keistis – 1973 metais asociacija išbraukė homoseksualumą iš psichikos sutrikimų sąrašo. Tais pačiais metais Merilando valstija JAV tapo pirmąja įteisinusia tos pačios lyties santuokas. Tačiau ilgą laiką homoseksualūs asmenys negalėjo nei dirbti vyriausybinėse organizacijos, nei duoti kraujo, nei lankytis baruose. Laimei, situacija pagaliau pasikeitė ir LGBTQ+ bendruomenei priklausantys asmenys gali laisviau gyventi. Ir jei anksčiau buvo dažniausiai buvo kalbama tik apie gėjus ar lesbietės, šiandien žinome apie kur kas platesnį seksualinių orienrtacijų spektrą. Būtent šiandien jį ir apžvelgsime.
Kas yra seksualinė orientacija?
Seksualinė orientacija yra žmogaus potraukis kitam. Ši trauka gali būti įvairi – seksualinė, emocinė ar romantinė. Anksčiau manyta, kad seksualinė orientacija apibūdina tik fizinę trauką. Taip pat ir tai, kad žmones gali traukti tik moterys, vyrai arba abu. Tačiau ilgainiui seksualinės orientacijos terminas prasiplėtė ir ėmė apimti kur kas platesnį spektrą nei anksčiau.
Dabar seksualinė orientacija suvokiama įvairiai. Vieni žmonės gali jausti tik seksualinį potraukį, kiti – tik emocinį, o kiti – ir tą, ir tą. O štai kai kurie nejaučia išvis jokio potraukio. Apart lytinių santykių su kitos ar tos pačios lyties žmogumi, potraukis gali būti išreiškiamas įvairiai: laikymųsi rankomis, bučiniais ir kitokiais ne seksualiniais fiziniais prisilietimais, emocine parama ar įsipareigojimu vienas kitam ir panašiai.
Rodyti daugiau
Be to, svarbu suprasti, kad seksualinė orientacija nėra nekintanti. Vis tik tai nereiškia, kad seksualine orientacija galima „užsikrėsti“ ar jos „išmokti“, kaip dažnai mano žmonės, priešiški LGBTQ+ bendruomenei. Seksualinė orientacija gali kisti labiau pažįstant save ir tyrinėjant savo seksualumą, tačiau tai nereiškia, kad ją galima pakeisti jėga – greičiausiai žmogus visuomet buvo vienokios ar kitokios orientacijos, tiesiog to nesuprato. Štai kai kuriems žmonėms seksualinė orientacija keičiasi per gyvenimą, kiti išvis nenori sau lipdyti kažkokios etiketės, apibūdinančios, kas juos traukia. Todėl kalbant apie seksualinę orientaciją svarbu aptarti ir jos spektrą.
Kokios yra seksualinės orientacijos?
Pastaruoju metu seksualinės orientacijos spektras labai prasiplėtė, tad aptarti visas egzistuojančias orientacijas būtų sunku. Todėl šiandien pakalbėsime apie dažniausiai sutinkamas seksualines orientacijas.
Heteroseksualai. Tai žmonės, kuriuos seksualiai, romantiškai ir emociškai traukia kitos lyties asmenys.
Homoseksualai. Taip pat šie žmonės skirstomi į gėjus ir lesbietes. O pats terminas apibūdina individus, kuriuos traukia tos pačios lyties žmonės.
Biseksualai. Šiuos žmonės emociškai, seksualiai ir romantiškai traukia abi lytys. Ši orientacija sutinkama kur kas rečiau nei heteroseksuali ar homoseksuali. Be to, įdomu tai, kad biseksualių asmenų trauka vienai ar kitai lyčiai nėra vienoda. Juos gali labiau traukti arba vyrai, arba moterys. Tačiau traukos intensyvumas gali keistis skirtingais gyvenimo etapais. Tarkime, vienu metu biseksualą gali labiau traukti vyrai, o kitu – moterys.
Aseksualai. Tai yra žmonės, kurie jaučia labai mažą ar išvis nejaučia jokios seksualinės traukos kitiems žmonėms. Aseksualumas neturi nieko bendro su seksualine abstinencija ar celibatu, kurių žmonės laikosi dėl religinių, politinių ar ideologinių įsitikinimų. Vis tik tai nereiškia, kad aseksualų nedomina santykiai su kitais žmonėmis. Dažnai jie trokšta užmegzti emocinį ryšį ir netgi sukuria šeimas. O kai kurie aseksualai taip pat užsiima seksu.
Aromantikai. Šie žmonės nejaučia jokios romantinės traukos kitiems žmonėms. Vis tik jie gali užmegzti seksualinį ar emocinį ryšį. Kai kuria aromantikai būna ir aseksualai, tačiau šios orientacijos neturi tiesioginės koreliacijos.
Demiseksualai. Tai yra žmonės, kuriuos seksualiai traukia tik tie asmenys, su kuriais jie turi gilų emocinį ryšį. Buvimas demiseksualu neapibūdina, kokia lytis žmogų traukia – jis gali save identifikuoti kaip heteroseksualą, gėjų, lesbietę ar dar kitaip. Dažnai iš pradžių demiseksualai nejaučia jokio potraukio kitam žmogui, iki kol jį ima gerai pažinti ir jaustis jam artimi.
Panseksualai. Šiuos žmones traukia ne lytis ar lyties tapatybė, o pats žmogus. Juos gali traukti ir vyrai, ir moterys, ir jokiai lyčiai savęs nepriskiriantys žmonės ar transeksualai.
Tačiau svarbu pažymėti, kad tai – tik maža dalis visų egzistuojančių seksualinių orientacijų. Jų yra kur kas daugiau. Pavyzdžiui, egzistuoja sapioseksualai, kuriuos traukia ne žmogaus lytis, o jų protas ir intelektas arba biromantikai, kurie jaučia romantinę arba emocinę trauką abiejų lyčių asmenims, nepaisant ar jiems jaučia seksualinį potraukį, ar ne. Tad norint geriau suprasti seksualinės orientacijos spektrą, vertėtų susipažinti su pilnu jų sąrašu.
Ar seksualinė orientacija ir lyties tapatybė – tas pats?
Ne, tai nėra tas pats. Tai yra dvi skirtingos asmenybės dalys. Vaikai savo lytį pradeda suprasti, būdami maždaug 3–5 metų amžiaus. O štai savo seksualinę orientaciją žmonės ima suprasti jau bręsdami.
Be to, svarbus ir kitas esminis skirtumas – lyties identifikavimas apibūdina tai, kuo žmogus save laiko – moterimi, vyru, o gal išvis nei vienu, nei kitu. O seksualinė žmogaus orientacija nusako tai, kas žmogų traukia emociškai, seksualiai ar romantiškai.
