ŽIV gaubia vien stigmos, o apie šią ligą kalbėti garsiai vis dar tabu. Ir nors šiais laikais žinių apie ligą daugėja, deja, informacija sunkiai pasiekiama. Vien Jungtinėje Karalystėje ŽIV serga per 100 000 žmonių, maždaug trečdalis iš jų – moterys.
Maždaug 10 000 moterų atidėlioja gydymą, nes bijo būti pasmerktos visuomenės, taip pat maždaug tiek pat moterų yra patenkintos savo seksualiniu gyvenu išgirdus šią diagnozę. Moterys negali atsipalaiduoti, bijo užsiimti seksu, tad sunyksta jų libido. Pusė sergančių moterų negauna reikiamos psichologinės pagalbos, kuri yra lygiai taip pat reikalinga, kaip medikamentai ir gydytojo priežiūra. Tačiau trečdalis visų sergančių moterų yra patenkintos savo seksualiniu gyvenimu ir nebijo kalbėtis apie savo ligą – net ir tokia siaubinga diagnozė kaip ŽIV neprivalo jūsų sustabdyti mėgautis seksu ir siekti tikslų gyvenime.
ŽIV – kas tai?
ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) yra virusas, kuris atakuoja žmogaus imuninę sistemą. Negydomas virusas gali sukelti AIDS (akvizitinį imunodeficito sindromą). ŽIV naikina žmogaus imuninę sistemą, todėl kūnas darosi nepajėgus kovoti su infekcijomis ir kitomis ligomis.
ŽIV plinta lytiniu keliu, užsiimant nesaugiu seksu. Ši liga taip pat plinta per infekuotą kraują, yra perduodamas iš motinos vaikui nėštumo, gimdymo ar maitinimo metu, jei motina serga. Negydoma ši liga per keletą metų sukelia AIDS.
Vaisto nuo ŽIV/AIDS, deja, nėra ir šios ligos iki šių dienų yra nepagydomos, tad užsikrėtę gyvena su jomis visą gyvenimą. Tačiau vien todėl, kad liga nėra pagydoma, nereiškia, jog ji nėra kontroliuojama.
Norėtume pabrėžti, jog ŽIV nėra perduodama kasdienio kontakto metu, tai yra, šia liga neužsikrėsite palietę sergantįjį ar liesdami sergančiojo paliestus paviršius. Taip pat liga nėra perduodama per vabzdžių įkandimus.
Viruso kilmė
ŽIV infekcija žmonėms persidavė nuo beždžionių, gyvenančių Centrinėje Afrikoje. Šimpanzių virusas, vadinamas SIS, žmonėms, greičiausiai, buvo perduotas jas medžiojant, kai medžiotojai turėjo kontaktą su užkrėstu beždžionių krauju.
Tyrimai rodo, jog beždžionės šį virusą žmonėms galėjo perduoti dar XIX amžiaus pabaigoje. Tuomet virusas ėmė lėtai plisti Afrikoje, o vėliau paplito ir likusiame pasaulyje. Jungtinėse Valstijoje pirmasis ŽIV atvejis užregistruotas aštuntojo dešimtmečio pabaigoje.
Rodyti daugiau
Simptomai
ŽIV simptomai skiriasi, priklausomai nuo ligos stadijos. Kai kurie užsikrėtusieji ima jausti panašius į peršalimą simptomus, po užsikrėtimo praėjus maždaug 2-4 savaitėm. Simptomai gali trukti kelias dienas ar kelias savaites:
- Pakilusi temperatūra;
- Šaltkrėtis;
- Bėrimas;
- Gausus prakaitavimas naktį;
- Raumenų skausmas;
- Gerklės skausmas;
- Nuovargis;
- Limfmazgių padidėjimas;
- Opos burnoje.
Tačiau kai kurie asmenys pirmoje ligos stadijoje nejaučia jokių simptomų.
ŽIV stadijos
Kai užsikrėtę asmenys nėra gydomi, paprastai liga progresuoja trimis etapais. Kai užsikrėtęs ŽIV asmuo gauna tinkamą gydymą, paprastai jis sulėtina progresiją ir žmogus gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Dėl medicinos pažangos, šiais laikais vis rečiau pasiekiama trečioji ŽIV stadija.
Pirmoji stadija: inkubacinis periodas
Užsikrėtusiojo kraujyje atsiranda didelis ŽIV kiekis. Šiuo metu infekcija itin užkrečiama.
Kai kuriems gali pasireikšti į gripą ar peršalimą panašūs simptomai – tai natūrali kūno reakcija į virusą.
Kai kuriems nepasireiškia jokie simptomai arba jie būna tokie silpni, jog žmogus jų nė nepastebi.
Antroji stadija: ūminė ŽIV infekcija
Ši stadija taip pat vadinama besimptome.
ŽIV vis dar aktyvus, tačiau dauginasi labai lėtai.
Daugelis nejaučia jokių simptomų, kai kuriuos ima pykinti.
Nevartojant vaistų, ši ligos stadija gali trukti dešimtmetį ir ilgiau, o kai kuriems liga progresuoja ir greičiau.
Šioje stadijoje ŽIV yra užkrečiama, tai reiškia, jog galima užkrėsti kitus asmenis.
Stadijos pabaigoje ŽIV virusas ima sparčiai daugintis kraujyje, o jam dauginantis, asmuo gali imti jausti simptomus.
Trečioji stadija: simptominė ŽIV infekcija
Virusas toliau dauginasi ir žaloja imuninę sistemą.
Gali prasidėti gretutinės infekcijos.
Dažniausiai jaučiami šie simptomai: pakilusi temperatūra, nuovargis, diarėja, padidėję limfmazgiai, svorio netekimas, atsiranda burnos infekcija, susergama plaučių uždegimu.
Ketvirtoji stadija: AIDS
Tai sunkiausia ŽIV infekcijos stadija.
Šioje stadijoje taip susilpnėja žmogaus imunitetas, jog jis tampa itin pažeidžiamas. Žmogus dažniausiai suserga įvairiomis gretutinėmis ligomis.
Negydomas pacientas, sergantis AIDS, išgyvena maždaug trejus metus.
Kaip ŽIV tampa AIDS?
Žmogaus imunodeficito virusas naikina baltuosius kraujo kūnelius, kurie padeda organizmui kovoti su ligomis. Kuo mažiau organizme yra baltųjų kraujo kūnelių – tuo silpnesnis imunitetas.
ŽIV galite sirgti kelis metus, kol jis peraugs į AIDS. AIDS diagnozuojama, kai baltųjų kraujo kūnelių kiekis krenta žemiau 200 arba sergančiajam diagnozuojama su AIDS siejama komplikacija, tokia kaip vėžys ar kita rimta infekcija.
Kaip plinta ŽIV
Ši infekcija plinta per užsikrėtusio asmens kūno skysčiu, tokius kaip kraujas, sperma, vaginalinės išskyros. Tai gali nutikti keliais būdais:
- Užsiimant nesaugiu seksu. ŽIV galite užsikrėsti mylėdamiesi vaginaliniu, analiniu ar oraliniu būdu.
- Per nešvarias adatas. Naudojantis adatomis su užsikrėtusiuoju, galite užsikrėsti ir jūs.
- Perpilant kraują. Kai kuriais atvejais virusas gali būti perduodamas kraujo perpylimo metu. Lietuvoje perpilamas kraujas yra tiriamas, todėl rizika yra labai maža.
- Nėštumo, gimdymo metu ar maitinant krūtimi. Infekuotos motinos ŽIV gali perduoti kūdikiams, tačiau moterys, kurios vartoja paskirtus medikamentus, sumažina šią riziką.
Rizikos faktoriai
ŽIV užsikrėsti gali bet kas, nepaisant rasės, amžiaus ir seksualinės orientacijos, tačiau rizika yra kur kas didesnė, jei:
- Nenaudojate prezervatyvo sekso metu. Naudodami prezervatyvą, gerokai sumažinsite tikimybę užsikrėsti bet kokia venerine liga, įskaitant ŽIV. Rizika taip pat didėja, jei turite daug lytinių partnerių.
- Sergate LPL. Daugybė lytiškai plintančių ligų pasireiškia opomis lytinių organų srityje ar burnoje, tokios opos veikia kaip „langas“, pro kurį itin lengvai patenka ŽIV.
- Vartojate narkotikus. Asmenys, vartojantis leidžiamuosius narkotikus, dažnai dalinasi adatomis ir švirkštais, o taip padidinama tikimybė kontaktui su infekuoto asmens krauju.
Kaip diagnozuojama ŽIV infekcija?
Vienintelis būdas sužinoti ar esate užsikrėtęs ŽIV, yra ŽIV testas. Tyrimas atliekamas paėmus kraujo iš piršto arba venos. Galimas ir kitas nustatymo metodas, kai organizme aptinkami antikūnai prieš ŽIV. Antikūnai organizme aptinkami praėjus bent 3-4 savaitėms po užsikrėtimo, kartais jie gali būti aptinkami praėjus net keliems mėnesiams.
Tyrimai ŽIV nustatyti atliekami dviem etapais: pirmiausia atliekamas atrankinis (laboratorinis arba greitasis) tyrimas ŽIV antikūnams nustatyti. Jei pirmasis tyrimas būna teigiamas, atliekamas antras tyrimas, kuris patvirtina ŽIV diagnozę.
Gavus teigiamą ŽIV tyrimo rezultatą, privaloma užtikrinti asmens konfidencialumą. Pirminį tyrimą galima atlikti poliklinikose, šeimos medicinos centruose bei kitose sveikatos priežiūros įstaigose. Taip pat galima patiems įsigyti greitąjį testą, kurie parduodami vaistinėse.
Gydymas
Gydyti šią infekciją skiriami antiretrovirusiniai vaistai (ARV), arba kitaip – antiretrovirusinė terapija (ART). Šis gydymas slopina ŽIV infekcijos dauginimąsi organizme, tačiau jo nesunaikina. Šis gydymas skiriamas visiems pacientams, kai jie yra pasiruošę ir motyvuoti gydytis.
Su ŽIV tikrai įmanoma gyventi, tačiau būtina laikytis gydytojo nurodymų bei reguliariai pas jį lankytis. Vaistų vartojimo nutraukti negalima, jie vartojami iki gyvenimo pabaigos.
ŽIV perdavimo prevencija
ŽIV infekcijai nėra skiepų, taip pat nėra vaistų nuo AIDS, tačiau nuo infekcijos galite apsisaugoti ir apsaugoti kitus:
Gydymas kaip prevencinė priemonė. Jei sergate ŽIV ir vartojate jums paskirtus medikamentus, savo partnerį galite apsaugoti. Jei tikrinantis kraujyje neaptinkamas ŽIV virusas, jo negalite perduoti kitam asmeniui. Tačiau tuo įsitikinti galite tik reguliariai tikrindamiesi bei gerdami vaistus.
- Prezervatyvų naudojimas. Teisingas prezervatyvų naudojimas kas kartą užsiimant seksu, gali apsaugoti nuo ŽIV plitimo ar užsikrėtimo.
- Jei sergate ŽIV, pasakykite tai sekso partneriui. Labai svarbu apie ŽIV-teigiamą testą pranešti buvusiems ir esamiems seksualiniams partneriams, nes jie turi išsitirti.
- Jei sergate ir laukiatės, nedelsdama praneškite apie nėštumą ir ligą gydytojui. Jei sergate ŽIV, infekciją galite perduoti vaikui, tačiau jei nėštumo metu gydysitės, sumažinsite šią riziką.
- Vyriškų lytinių organų apipjaustymas. Yra mokslinių įrodymas, jog penio apipjaustymas gali sumažinti tikimybę užsikrėsti ŽIV.
Stereotipai
Deja, stereotipai apie ŽIV vis dar glumina ir stabdo visuomenės progresą bei didina atskirtį tarp žmonių. Kalbant apie ŽIV, labai dažnai reikia vartoti konstrukciją „Nors dažniausiai būna taip, bet pasitaiko ir kitaip“. Didžioji dalis ŽIV pacientų yra arba intraveninių narkotikų vartotojai arba homoseksualūs vyrai, todėl dažnai žmonės galvoja, kad tai yra vien tik homoseksualų ir narkomanų liga. Deja, pasiskirstymas atrodo kiek kitaip. Iš sergančių ŽIV:
3% – yra prostitutės arba žigolo;
8% – intraveninių narkotikų vartotojai;
18% – homoseksualūs vyrai ir vyrai, kurie santykiavo su kitais vyrais;
1% – translytės moterys;
18% – prostitučių klientai bei seksualiniai šių demografijų atstovų partneriai;
52% – kiti žmonės.
Jei jūsų artimasis ar draugas gavo ŽIV-teigiamą rezultatą, neturėtumėte nutraukti santykių, juk užsikrėsti bendraujant praktiškai neįmanoma. Tam, kad suvaldyti ŽIV plitimą, būtina apie šią ligą kalbėti ir daryti tai garsiai, nes tik taip griausime įsisenėjusias stigmas ir klaidingas nuomones.
